Vadyba

Lyginamasis mokymasis

joje iš esmės kalbama apie pagrindinius rodiklius ir procesus. Lyginamasis mokymasis peržengia porą žingsnių į priekį, pirmiausia į priežastingumą, t.y. priežastinius santykius, o po to į organizacinį mokymąsi arba į įmonės viduje puoselėjamą supratimą apie tai, kas lemia sėkmę tokioje įmonėje.

Aksioma sako, kad mes turėtume mokytis iš kitų patirties, patiems nekartojant tokių išgyvenimų. Būtent šios aksiomos dėka žmonės tobulėjo sparčiau už gyvūnus. Mes sugebėjome saugoti ir perduoti žinias ir tokiu būdu sukūrėme mokymosi tiltą ne tik skirtingose kultūrose ir geografinėse zonose, bet ir laike.

Lyginamojo mokymosi koncepciją, kaip savaiminę nuolatinio darbo su lyginamosios analizės metodais pasekmę, sukūrė “Karlof Consulting“ kompanija 1994 metais.

[term_blocks]

Lyginamojoje analizėje iš esmės kalbama apie pagrindinius rodiklius ir procesus. Lyginamasis mokymasis peržengia porą žingsnių į priekį, pirmiausia į priežastingumą, t.y. priežastinius santykius, o po to į organizacinį mokymąsi arba į įmonės viduje puoselėjamą supratimą apie tai, kas lemia sėkmę tokioje įmonėje.

Visos žinios yra pagrįstos patirtimi. Todėl mokydamiesi mes iš esmės susisteminame savo patirtį ir saugomų žinių pagrindu kuriame problemų sprendimo metodus; aišku, į šį procesą turėtume žvelgti kūrybiškai.

Lyginamojo mokymosi pranašumas yra tai, kad jis suteikia vadinamąjį “mokymosi refleksą“, t.y. poreikį nuolat mokytis, o tai – trumpiausias kelias į žinias. Tai darome sistemiškai, lygindami save su vaidmens modeliais. Mes matome save kaip kitų atspindį ir tokiu būdu didiname savo supratimą apie įmonę ir kartu brandiname idėjas, kaip ją patobulinti.

Pasaulyje, kuris kenčia nuo planinės ekonomikos, t.y. pasaulyje, kuriame tiekėjai yra monopolininkai, o prekių ir paslaugų vartotojai stokoja laisvo pasirinkimo tarp skirtingų alternatyvų, svarbu, kad būtų skatinama konkurencija, ypač veiksminga plėtros varomoji jėga.

[quote align=“right“]Lyginamojo mokymosi pranašumas yra tai, kad jis suteikia vadinamąjį “mokymosi refleksą“, t.y. poreikį nuolat mokytis, o tai – trumpiausias kelias į žinias. Tai darome sistemiškai, lygindami save su vaidmens modeliais. Mes matome save kaip kitų atspindį ir tokiu būdu didiname savo supratimą apie įmonę ir kartu brandiname idėjas, kaip ją patobulinti.[/quote]

Be mokymosi, lyginamasis mokymasis skatina konkurencinį instinktą (jis yra svarbus informacijos įgijimo aspektas) ir veiksmingesnę organizaciją, t.y. didesnės vertės ir/arba didesnio produktyvumo sukūrimą.

Tokia jungtinė plėtra ir darbdaviui, ir darbuotojui bet kokioje organizacijoje sukuria aplinkybes, kai laimi abi šalys. Didėja darbuotojų motyvacija, o darbdavys džiaugiasi efektyvesne organizacija, kuri sukuria daugiau vertės klientams ir savininkams (ar juos atstojantiems asmenims).

Taigi visiškai pagrįstai galima sakyti, kad lyginamasis mokymasis yra naudingas trims pagrindinėms suinteresuotų asmenų grupėms visose organizacijose: darbuotojams, klientams (pirkėjams) ir savininkams (viršininkams).

Lyginamosios analizės palikimas

Lyginamosios analizės koncepcija susiformavo “Xerox“ grupėje praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, ir ši iniciatyva pasklido verslo ir komercijos bei kituose visuomenės sektoriuose. Lyginamosios analizės metodas gali būti taikomas, kai reikia nustatyti, ar lyginami procesai yra panašūs prekių gamybos ir paslaugų teikimo aspektais.

Lyginamosios analizės metodus galima suskirstyti į tipus ir variantus:

  • Destandartizuotų pagrindinių rodiklių lyginimas. Toks lyginimas yra atliekamas stebėtinai dažnai.
  • Standartizuotų pagrindinių rodiklių lyginimas, t.y. lyginami “obuoliai su obuoliais“.
  • Tikroji lyginamoji analizė, kai yra lyginami reikšmingi pagrindiniai rodikliai, procedūros ir priežastys.
  • Lyginamasis mokymasis, kuris papildomai apima organizacinį mokymąsi ir motyvaciją darbe.

Pirmajame variante apimtys, kurias būtų galima palyginti, nėra naudojamos, nors tai paprastai būtina lyginamosios analizės metodo taikymo sąlyga. Suprantama, tokie palyginimai nebus reikšmingi.

Netgi tada, kai lyginamieji rodikliai yra standartizuoti ir nereikšmingi aspektai buvo pašalinti, kaip tai yra numatyta antrajame variante, pagrindiniai nagrinėjami rodikliai paskatins daryti išimtis, nes jie nėra susieti su priežastingumo ryšiu; kitais žodžiais, visada galėsime pasakyti, jog toks palyginimas buvo nereikšmingas.

Trečiajį variantą paprastai inicijuoja vadovybė, ir tai dažnai gali tapti tramplinu tobulėti organizacijoje. Tai atsitinka, kai žmonės, dalyvaujantys lyginamosios analizės procese, supranta ne tik tai, kad kažkas yra atliekama efektyviau, bet ir tai, kaip tai yra daroma.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in