Šis skyrelis iš tikrųjų turėtų vadintis “Pelno kontrolės sistemos“, nes trumpesnis terminas “kontrolės sistemos“ yra susijęs su organizuotos informacijos apie tai, kokiu laipsniu vykdoma veikla pasiekia nustatytus tikslus, gavimo procesu.
Stebėtinai dažnai mes nustatome, kad kontrolės sistemos nėra suderintos su tikslo įvaizdžiu. Daugeliu atvejų taip yra todėl, kad tikslo įvaizdis nebuvo tiksliai apibrėžtas pinigine išraiška arba kiekybinėmis charakteristikomis – pavyzdžiui, gautų užsakymų kiekiu arba rinkos dalimi, arba kliento suvokiama kokybe.
[term_blocks]Jeigu nustatėme pagrindinius kokybės veiksnius, kaip ją suvokia klientas, taip pat galime matuoti ir registruoti šiuos veiksnius, nelankydami ir neklausinėdami klientų taip dažnai, kad tai keltų nereikalingų išlaidų mums ir nereikalingą susierzinimą klientams.
Viena iš dažniausių klaidų kuriant kontrolės sistemas yra pernelyg didelės ambicijos. Tai gali būti dėl to, kad sistemos projektuotojai nustatė sau per aukštus tikslus, arba dėl to, kad kriterijai buvo apibrėžti nerūpestingai, dėl ko projektuotojai stengiasi patenkinti per daug poreikių, nenustatydami, ko iš tikrųjų reikia sistemos vartotojams. Tokios sisteminės klaidos dažnai sukelia ilgalaikę ir rimtą žalą, kurią labai sunku ištaisyti.
Viena stambi Švedijos kompanija, praslinkus trejiems metams po to, kai ji įdiegė savo kontrolės sistemą, vis dar neturėjo ataskaitinės informacijos savo organizacijoje ar bent jau jokios tokios informacijos, kuri būtų įdomi suinteresuotiems asmenims. Atsiskaitymo tvarka nugrimzdo į bedugnę, nes organizacija nesuvokė, jog atsiskaitymas yra prasmingas bent jau iki tol, kol kontrolės sistema neparodė jokių savo funkcionavimo rezultatų.
Šiuo konkrečiu atveju kaltę dėl nesėkmės galima priskirti per didelėms ambicijoms; jie stengėsi sukurti sistemą, kuri galėtų išspręsti visas informacijos problemas didžiulėje organizacijoje.