Vadyba

Komunikavimas

tai yra keitimasis informacija tarp siuntėjo ir gavėjo. Kartais komunikavimo srautas yra vienpusis, kaip dažnai būna, kai per žiniasklaidą yra platinama reklama. Tačiau prasidėjus interneto erai, komunikavimas abiem kryptimis su masinio komunikavimo priemonių pagalba tampa vis labiau įprastas reiškinys.

Sąmoningo ir nesąmoningo tikslo klasifikacija gali būti pritaikyti ir vidiniam, ir išoriniam komunikavimui.

Įvairių organizacinio komunikavimo rūšių pavyzdžių yra pateikiama šioje matricoje.

[term_blocks]

Organizacinės perspektyvos prasme svarbu reguliariai tikrinti, kas yra svarbūs organizacijos komunikavimo partneriai. Tai gali būti atliekama analizuojant grupes. O tyrimas parodė, kad stambių kompanijų komunikavimo poreikiams svarbiausios yra šios septynios veiklos kategorijos:

  • Reklamavimas (skelbimai, reklaminės medžiagos išsiuntinėjimas paštu ir kt.);
  • Komunikavimas su darbuotojais;
  • Ryšiai su žiniasklaida;
  • Ryšiai su akcininkais;
  • Komunikavimas su klientais;
  • Ryšiai su vietine bendruomene;
  • Ryšiai su viešojo administravimo institucijomis.
[quote align=“right“]Organizacijose yra pastebima tendencija į komunikavimo funkcijų centralizavimą. Darosi vis labiau įprasta surasti aukščiausio lygio vadovą, galbūt iš grupės ar kompanijos vadovybės, ir paskirti jį atsakingu už centralizuoto komunikavimo departamento veiklą. Tokios tendencijos varomiosios jėgos yra koordinuoti komunikavimo svarba ir dėmesys, kurį organizacijos turi skirti savo prekių ženklams.[/quote]

Tyrimas taip pat atsleidė, kad organizacijose yra pastebima tendencija į komunikavimo funkcijų centralizavimą. Darosi vis labiau įprasta surasti aukščiausio lygio vadovą, galbūt iš grupės ar kompanijos vadovybės, ir paskirti jį atsakingu už centralizuoto komunikavimo departamento veiklą. Tokios tendencijos varomiosios jėgos yra koordinuoti komunikavimo svarba ir dėmesys, kurį organizacijos turi skirti savo prekių ženklams.

Mes užbaigiame šį skyrelį, pristatydami vadinamąjį Džohari (Johari) langą – gerai žinomą modelį, kurį sukūrė amerikiečių psichologai Jozefas Luftas (Joseph Luft) ir Haris Ingamas (Harry Ingham). Šis modelis, kurio vardas buvo parinktas pagal autorių vardų pirmąsias raides, yra naudojamas suprasti, kaip bendrauja, pavyzdžiai, vadovas su pavaldiniu. Modelis pagrįstas paprasta idėja, kad esama dalykų, kuriuos žino vadovas, bet nežino pavaldinys, ir esama dalykų, kuriuos žino pavaldinys, bet nežino vadovas (žr. paveikslėlį).

Pagal šį modelį, vadovas ir darbuotojas turi du pasirinkimus: dirbti kartu ir plėsti atvirąją zoną arba bandyti slėpti informaciją ir manipuliuoti vienas kitu. Šis modelis gali būti naudojamas siekiant suvokti žaidimą, kuris didesniu ar mažesniu laipsniu vyksta, kai žmonės bendrauja vienas su kitu.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in