Kaip ir daugeliu vadybos dalykų, kompanijų kūrimosi procesu gali būti piktnaudžiaujama arba jis gali nueiti per toli ir sukelti neigiamų padarinių. Bazinė idėja yra kurti kompanijas verslo vienetų pagrindu, kurie konkuruoja kiek galima efektyviau, kurdami vertę klientams, darbuotojams ir savininkams. Tačiau dereguliavimo per porą pastarųjų dešimtmečių požiūriu kompanijų skaidymas į įmones nuvedė į absurdo karalystę ir nieko nedavė rinkos dalyviams.
[term_blocks]Tradicinė geležinkelių monopolinė kompanija, kuri organiškai plėtėsi ir augo, gali nukentėti, jeigu jos veikla bus suskaldyta. Kompanijos augimo veiksniai gali būti esminiai, būdingi jos monopolinei padėčiai, todėl jie turėtų būti keičiami arba gali kilti iš natūralių sinergijų, kurios ne visada gali būti akivaizdžios.
Pavyzdžiui, nuo geležinkelių giganto atskėlus techninio aptarnavimo ir remonto veiklą ir jos pagrindu įkūrus naują kompaniją, galima sugriauti organizaciją, kuri turėjo reputaciją dėl reguliarumo, punktualumo ir veiklos saugumo. Tai pasakytina ir apie nekilnojamąjį turtą, kurio svarba visiškai priklauso nuo proceso, t.y. kurio vertė visiškai priklauso nuo jame vykdomos veiklos.
[quote align=“right“]Kaip ir daugeliu vadybos dalykų, kompanijų kūrimosi procesu gali būti piktnaudžiaujama arba jis gali nueiti per toli ir sukelti neigiamų padarinių.[/quote]Geležinkelio stotis, kuri turi ir toliau funkcionuoti kaip tokia, neturi jokios kitos nekilnojamojo turto vertės, išskyrus tą, kurią ji įgyja funkcionuodama kaip geležinkelio stotis.
Taigi, tokio nekilnojamojo turto atskyrimas į savarankišką kompaniją nebūtų gera idėja. Jeigu krovinių vežimo veikla buvo priversta integruotis su keleivių vežimu, ir tam buvo skirti dideli ištekliai, prieš skaldant tokias veiklos rūšis, reikėtų kruopščiai išnagrinėti visus galimus variantus.
Mes visada turime savęs paklausti, ar priežastys, dėl kurių yra kuriamos atskiros kompanijos, negali būti išspręstos kaip nors paprasčiau, pavyzdžiui, analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitą ir balanso ataskaitą, arba apsvarstant galimus savarankiškumo laipsnius, vadovybės skatinimo sistemas ir panašiai. Savarankiškų kompanijų kūrimosi motyvai turi būti išnagrinėti labai kruopščiai.