Po to, kai grupė yra gerai įkurta, ji paprastai pergyvena eilę daugiau ar mažiau numanomų fazių. Gal naudingiausias šių fazių aprašymo modelis yra FIRO (angl. “Fundamental Interpersonal Relationship Orientation“), kuris buvo sudarytas, remiantis Vilio Šutso (Will Shutz) išsamiomis JAV jūrų pėstininkų tarpusavio santykių studijomis. FIRO modelis aprašo tris pagrindines komandos tarpusavio santykių gerinimo fazes:
- Įsijungimas.
- Kontrolė.
- Atvirumas.
Įsijungimas
Įsijungimo fazė yra apibūdinama netikrumo jausmu, abejonėmis, ar mes pritapsime prie grupės, kokios taisyklės turi būti taikomos ir kokiu laipsniu galime atsiskleisti kitiems grupės nariams. Kartais yra sunku pasiryžti susilieti su grupe. Tačiau dar prieš pasiekdami kitą fazę, pradedame demonstruoti savo atsidavimą grupei ir drauge ryžtamės surizikuoti ir parodyti, kad nesame visiškai užvaldyti savo pradinių baimių.
Kontrolė
Grupės, kurios nesubyra įsijungimo fazėje, anksčiau ar vėliau pasiekia kontrolės fazę, kurios metu nariai staiga pradeda prieštarauti formaliam lyderiui, formuojasi atskiros grupelės ir gilėja konfliktas. Daugeliui tai gali būti išmėginimo laikas, ir kai kurios grupės šios fazės neišgyvena.
Atvirumas
Kelyje į atvirumo fazę daugelis dalyvių demonstruoja savo pasiryžimą dalyvauti konflikte, išsiaiškinti problemas ir pasistengti surasti konstruktyvius sprendimus. Grupės, kurios pasiekia atvirumo fazę, parodo, kad suvokia konfliktus kaip problemas, kurios turi būti išspręstos, jeigu grupė nori toliau žengti į priekį.
[quote align=“right“]Išvengti problemų ir konfliktų grupėje galima, iš pat pradžių išsiaiškinant “žaidimo taisykles“. Tai galima atlikti įvairiais būdais. Vienas iš jų – paprašyti kiekvieną dalyvį papasakoti apie savo ankstesnę darbo komandoje patirtį, aprašyti, kas vyko gerai ir ko nepavykdavo atlikti taip greitai, kaip norėdavosi, išsakyti save nuomonę apie tokių įvykių priežastis.[/quote]Grupės nariai atvirai dalijasi idėjomis, nuomonomės ir patirtimi ir laukia pasiūlymų. Bendravimas yra atviras, tiesioginis ir garbingas, išreiškiamas tokia fraze: “Mes pasitikime kitais grupės nariais ir teikiame grupei aktyvią pagalbą“. Jeigu grupės nariai gali atvirai diskutuoti apie savo pasitikėjimą, ši fazė dažnai prasideda anksčiau.
Išvengti problemų ir konfliktų grupėje galima, iš pat pradžių išsiaiškinant “žaidimo taisykles“. Tai galima atlikti įvairiais būdais. Vienas iš jų – paprašyti kiekvieną dalyvį papasakoti apie savo ankstesnę darbo komandoje patirtį, aprašyti, kas vyko gerai ir ko nepavykdavo atlikti taip greitai, kaip norėdavosi, išsakyti save nuomonę apie tokių įvykių priežastis.
Išklausius visų pasakojimus, ta tema galima surengti bendrą diskusiją. Šio pratimo tikslas yra pažiūrėti, ar grupė gali funkcionuoti kaip komanda, ir kartu susiformuoti išsamų vaizdą apie geras ir blogas grupės istorijas; grupės nariai jau bus pasirengę įveikti problemas, kurios galėtų paveikti grupės darbo rezultatus.
Bilas Izakas (Bill Isaacs) iš Masačusetso technologijų instituto (MIT) “Dialogo projekto“ (Dialogue Project) grupės pabrėžia kolektyvaus mokymosi svarbą. Bazinė idėja – kad diskusija yra pirmasis žingsnis grupės mokymosi procese, kurio tikslas yra dirbti atvirai ir sugebėti kartu spręsti problemas. Komandos sugebėjimas sėkmingai dirbti su projektais dažnai priklauso nuo to, ar ji galėjo efektyviai bendradarbiauti parengiamajame etape.