Vadyba

Kaizen – nuolatinis tobulėjimas

tai ne tik filosofija, bet ir nuolatinio organizacijų tobulinimo metodas. Ši koncepcija gali būti taikoma darbo aplinkoje, be to, kaip sako jos kūrėjas, turėtų būti taikoma ir privačiame gyvenime, šeimos ir draugų.

Pagal Kaizen metodo kūrėją Masaki Imajo (Masaaki Imai), Kaizen yra ne tik filosofija, bet ir nuolatinio organizacijų tobulinimo metodas. Ši koncepcija gali būti taikoma darbo aplinkoje, be to, kaip sako jos kūrėjas, turėtų būti taikoma ir privačiame gyvenime, šeimos ir draugų.

Žodį “Kaizen“ sudaro du japoniški ženklai: “kai“ (“pokytis“) ir “zen“ (“gerai“, taip pat “protas“). Šį terminą galima apytikriai išversti kaip “keitimasis į geresnį“, ir būtent tai yra Kaizen metodo esmė – nuolatinis tobulinimas, kuris padeda pasiekti ilgalaikę sėkmę ir nereikalauja didelių investicijų.

[term_blocks]

Be to, labai svarbu, kad tobulinimo procese dalyvautų ir vadovybė, ir darbuotojai.

Pasak Kaizen autoriaus, šis metodas keičia žmonių mąstymo ir darbo būdą. Kaizen yra glaudžiai susijęs su visuotinės kokybės vadybos (TQM) metodu (žr. skyrelį “Kokybė“). Sakoma, kad Imajus sukūrė Kaizen metodą, kai tik suprato, kad Vakarų kompanijos TQM metodu ėmė piktnaudžiauti.

Jo pirmoji knyga apie verso vadybą, išleista 1986 metais, buvo pavadinta “Kaizen: raktas į Japonijos konkurencinę sėkmę“ (“Kaizen: The Key to Japan’s Competitive Success“). Kaizen taip pat sutelkia dėmesį į proceso eigą ir ta prasme turi daug bendra su PDCA ciklu (Planuok, Daryk, Tikrink ir Veik).

Pasak Imajaus, Kaizen gali būti laikomas kolektyviniu terminu keletui šiuolaikinių tendencijų, tarp kurių ypač paminėtinos šios:

[quote align=“right“]Žodį “Kaizen“ sudaro du japoniški ženklai: “kai“ (“pokytis“) ir “zen“ (“gerai“, taip pat “protas“). Šį terminą galima apytikriai išversti kaip “keitimasis į geresnį“, ir būtent tai yra Kaizen metodo esmė – nuolatinis tobulinimas, kuris padeda pasiekti ilgalaikę sėkmę ir nereikalauja didelių investicijų.[/quote]
  • Visuotinis gamybinis aptarnavimas;
  • Visuotinė kokybės kontrolė;
  • Patarimų schemos;
  • Kokybės ciklai;
  • Orientavimasis į klientą;
  • Robotizavimas;
  • Automatika;
  • Gamyba “pačiu laiku“ (JIT);
  • Nulinis gedimų lygis;
  • Mažų grupių schemos;
  • Kokybės gerinimas;
  • Darbuotojai, kaip vadovybės partneriai;
  • Darbo drausmė;
  • Gamybos našumo gerinimas;
  • Produktų tobulinimas;
  • Kanban (planavimo sistema su dviem kontrolės kortelėmis JIT sistemoms).

Kaizen tapo pagrindine daugelio vadybos sistemų, tarp jų ir standartų, sukurtų ISO šeimoje, dalimi. Ši koncepcija yra svarbi ir kaip atsvara verslo procesų reorganizavimo koncepcijai bei radikalesniems pokyčių įgyvendinimo būdams, pabrėždama darbuotojų dalyvavimo procese svarbą ir mažų, nuolatinių gamybos proceso tobulinimo žingsnių reikšmę.

Kai kurie Kaizen aspektai irgi kritikuojami, ir čia pateiksime pagrindinius tokios kritikos punktus.

  • Šių dienų verslo klimato ir besikeičiančio pasaulio sąlygomis mažų, nuolatinių gamybos proceso tobulinimo žingsnių per maža.
  • Kaizen koncepcija buvo Japonijos gamybos pramonės kūrinys, ir jį sunku pritaikyti aptarnavimo kompanijoms. Tačiau šį teiginį paneigė keletas aptarnavimo įmonių, kurios tvirtina su šia koncepcija dirbančios sėkmingai.
  • Kaizen koncepcija yra neapibrėžta ir supainiota: akivaizdu, kad ji gali būti naudojama bet kurioje srityje, tačiau tai darant ji tampa beprasme.
  • Ši koncepcija buvo sukurta siekiant paaiškinti Japonijos aukščiausio lygio verslo laimėjimus. Ši koncepcija neteks žavesio, jeigu Japonija sulauks blogesnių laikų.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in