Tarp kapitalo ir investicijų terminų yra glaudi koreliacija. Balanso ataskaitoje kapitalas yra rodomas prie aktyvų straipsniuose, kuriuose yra nurodomas ilgalaikis turtas (gamybos įranga, pastatai ar kiti dalykai), atsargos (žaliavos, nebaigta gamyba ir pagamintų prekių atsargos) ir gautinos sumos, visa tai yra administruojama taikant metodus, žinomus kolektyvinio pinigų valdymo vardu.
Glaudus ryšys tarp investicijų ir kapitalo laipsniškai nyksta, nes vis didesnė sunaudojamų išteklių dalis nėra registruojama balanso ataskaitoje, bet yra apskaitoma kaip sąnaudos. Investicijos apibrėžiamos kaip dabar atliekamas finansinis indėlis, tikintis pelno ateityje.
[term_blocks]Kadangi vis daugiau investicijų yra registruojama kaip sąnaudos, kyla konfliktas tarp šiuolaikinės investicijų idėjos ir tradicinių apskaitos metodų. Didelį susidomėjimą kelia žinių kapitalas, dar vadinamas intelektualiuoju kapitalu, kuris yra vienas iš išteklių, neatspindimų balanso ataskaitoje. Šiais laikais intelektualusis kapitalas yra pagrindinis daugelio kompanijų turtas, ir darbas su juo reikalauja specialių įgūdžių (žr. skyrelį “Intelektualusis kapitalas“).
Terminas “išteklių kontrolė“ pirmiausia reiškia išteklių, kapitalo ir sąnaudų naudojimą kuo galima efektyviau formuojant verslui konkurencinės jėgos poziciją. Anksčiau jau palietėme du problemiškus klausimus: buhalterinį sąnaudų traktavimą kaip investicijas ir žmogiškojo intelekto priskyrimą intelektualiajam.
Išteklių kontrolei reikia specialių vadybos įgūdžių. Už vis didėjantį prizų skaičių ir gausias publikacijas šiuo klausimu derėtų dėkoti pirmiausia rinkos aspektui. Tačiau išteklius vis dar valdo vadovai. Žinome daugybę vadovybių sėkmės istorijų tais laikais, kai kompanijos klestėjo, tačiau tai nereiškia, kad sunkiais laikais šios vadovybės sugebėjo efektyviai kontroliuoti išteklius.
Daugiau informacijos šia tema – skyreliuose “Produktyvumas“, “Racionalizavimas“ ir “Santykinė sąnaudų pozicija“.