Neabejotina, kad valdžiai labiau paklūstama, jeigu jos veiksmai laikomi teisėtais. Pageidautina, kad veiksmų teisėtumas būtų derinamas su atsilyginimo sistemomis, kurios atitiktų bendrovės darbuotojų motyvaciją.
Personalo valdymo problemas nagrinėjančios teorijos – klasikinė, žmonių santykių, sisteminė – ne visada padeda sprendžiant bendrovės stresus ir konfliktus. Bendrovės siekia savo tikslų. Žmonės dalyvauja bendrovės veikloje prisiimdami arba jiems paskiriami tam tikri vaidmenys, kurių pagrindu vyksta bendravimas.
[term_blocks]Vaidmenų teorija
Vaidmuo – tai teisių ir pareigų (atsakomybių) visuma, kuri tam tikru būdu nukreipia žmonių pastangas. Darbą, pavadintą „vadovavimu“ kuriam priskiriamos teisės, pareigos ir atsakomybė, žmogus performuoja į socialinį vaidmenį.
Žmogus užima tam tikrą padėtį, tačiau atlieka tam tikrą vaidmenį, o jo elgesį apibrėžia priimti darbo standartai. Žmogaus vaidmeniui grupėje turi įtakos jo elgesys grupėje, gabumai ir asmenybė bei padėtis visoje komunikacijos sistemoje.
Žmogus atlieka įvairius vaidmenis priklausomai nuo to, kokioje grupėje jis yra konkrečiu momentu. Pavyzdžiui, banko valdytojas gali turėti ir kitų vaidmenų – tėvo arba sutuoktinio. Vaidmenų teorija nagrinėja subjektų padėtį, arba vaidmenį, savo ir išorinės aplinkos, t.y. socialinės aplinkos atžvilgiu.
Kai padėtis susijusi su teisėmis arba pareigomis ir atsakomybe, ji įgauna socialinę reikšmę ir tampa socialiniu vaidmeniu. Padėtį užimantis asmuo atsiduria dėmesio centre, su aplinkiniais jis sąveikauja įvairiai, priklausomai nuo aplinkos.
Jis tampa kiekvienos situacijos centru, o jį supanti asmenų grupė vadinama jo vaidmens aplinka. Asmens vaidmuo lemia jo santykius su kolegomis (kitais vadovais), pavaldiniais, profsąjungomis, tiekėjais, klientais, viršininkais.
Vaidmenų lūkesčiai ir neapibrėžtumas
Vaidmens lūkesčiai – tai grupės narių požiūris į pagrindinį vaidmenį, kaip jie apibrėžia savo lūkesčius dėl profesijos, pvz., banko valdytojo. Žmogus užima padėtį, tačiau atlieka vaidmenį, ir tradiciškai su tuo vaidmeniu siejamas įvaizdis numato elgesį, kurio iš jo tikimasi.
[quote]Vaidmuo – tai teisių ir pareigų (atsakomybių) visuma, kuri tam tikru būdu nukreipia žmonių pastangas. Žmogus užima tam tikrą padėtį, tačiau atlieka tam tikrą vaidmenį, o jo elgesį apibrėžia priimti darbo standartai. Žmogaus vaidmeniui grupėje turi įtakos jo elgesys grupėje, gabumai ir asmenybė bei padėtis visoje komunikacijos sistemoje.[/quote]Pavyzdžiui, darbe banko vadovas su personalu bendrauja labai formaliai, nes, jo manymu, toks „stilius“ duoda geresnių rezultatų, negu neformalūs santykiai. Namuose jis gali bendrauti visiškai kitaip, nes ten galioja kitos „lūkesčių normos“.
Žemesnių darbų aprašymai paprastai tiksliau apibrėžia vaidmenis. Aukštesnių vadovų vaidmenys apibrėžiami ne taip tiksliai. Kuo aiškesnis vaidmuo sau pačiam ir kitiems, tuo aiškesni santykiai.
Vaidmens neapibrėžtumas ypač išryškėja, kai pats subjektas (arba jo vaidmens aplinkos nariai) nėra tikras, kokį vaidmenį konkrečiu metu jis turėtų pasirinkti. Kartais vaidmenų neapibrėžtumui įvardyti visiškai tiktų terminas „vaidmenų konfliktas“.
Vaidmenų išplėtimas ir susiaurinimas
Vaidmens išplėtimas, kai žmogus turi tiek vaidmenų, kad neįstengia su jais susidoroti. Jis turi įvykdyti tiek nurodymų ir tenkinti tiek iš pačių įvairiausių šaltinių kylančių lūkesčių, kad kokybės ir laiko limitai jam tiesiog nepasiekiami. Todėl iškyla problema, ką paaukoti – kokybę ar laiką?
Tai, kaip žmogus vertina asmenius savo sugebėjimus, savo siekius bei vietą visuomenėje, sudaro žmogaus savivoką, kuri lemia visų jo poreikių stiprumą ir valią. Jo supratimą labiausiai veikia išsilavinimas, aplinka bei žmonės, su kuriais tenka bendrauti ir kurie laikomi pavyzdžiu.
Vaidmens susiaurinimas, kai asmens savivokos supratimas nesutampa su jo vaidmens konkrečioje situacijoje apibrėžimu. Puikus tokio atvejo pavyzdys – absolventų dirbti bendrovėje paieška.
Jei verbavimo bendrovė pernelyg uoli, keliami reikalavimai sudaro įspūdį, kad siūlomos pareigos yra nepaprastai reikšmingos. Todėl naujai priimtam darbuotojui gali pasirodyti, jog jis vertas daugiau, negu iš tikrųjų jam mokama. Ir jeigu darbas jam pasirodys esąs žemiau jo susikurtos nuomonės apie savo galimybes, arba pajėgumą, gali kilti konfliktas dėl susikurto vaidmens supratimo.
Jo supratimas apie savo vaidmenį (taip pat neteisingas) taps vaidmens susiaurinimo priežastimi. Kaip rodo patirtis, kai kurie žmonės dėl vaidmens susiaurinimo tam tikrus darbus, konkrečiau audito, atlieka nevisiškai gerai, todėl ir neefektyviai.