Įmonės valdymas

Strateginiai žemėlapiai

Priemonė, padėsianti jums pažinti savo paties strategiją

Trumpam įsivaizduokite, jog esate karo generolas, vedantis savo kariauną į svetimą priešo teritoriją. Žinoma, jums reikės aiškių ir detalių žemėlapių, rodančių kur išsidėstę svarbūs miestai bei kaimeliai, kaip pasiskirstę tiltai bei tuneliai, kokie keliai ir greitkeliai eina per šią teritoriją.

Be šios informacijos, negalite perduoti aiškios strategijos savo patikėtiniams, o šie – eiliniams kariams.

Deja, daugelis verslo vadovų elgiasi būtent taip. Jie sukurpia nuostabias verslo strategijas, tačiau pagaili laiko informuojant apie ją savo darbuotojus. Pagaili laiko žmonėms, kurie būtent ir įgyvendins strategiją. Kokia prasmė iš genialios strategijos, jei ji nebus įgyvendinta?

[post_blocks]

Laimei, dar 2000-iais metais Robertas Kaplanas ir Deividas Nortonas (subalansuotų veiklos rodiklių įkūrėjai) „išrado“ priemonę, padėsiančią užpildyti šią spragą – strateginiai žemėlapiai (angl. strategy maps). Šis veikalas savo aktualumo nepraranda lig šiol. Atvirkščiai – darosi vis svarbesnis.

Strateginiai žemėlapiai padeda apibūdinti ir vizualiai perteikti strategijos tikslus, ketinimus, rinkas, rodiklius bei visų šių objektų tarpusavio ryšius. Šių „žemėlapių“ pagalba, darbuotojai ima suprasti, kaip jų darbo tikslai prisideda prie bendrų įmonės tikslų. Tuo tarpu vadovai ima dar aiškiau suvokti savo strategiją ir priemones, padėsiančios laiku identifikuoti ir pakoreguoti „nukrypimus“ nuo strategijos.

Bendrąja prasme, strateginiai žemėlapiai parodo, kaip organizacija savo ketinimus bei išteklius – įskaitant ir neapčiuopiamus išteklius, kaip pvz. kompanijos kultūrą bei darbuotojų žinias – bandys paversti apčiuopiamais rezultatais.

Kas yra strateginiai žemėlapiai?

Pramoniniame amžiuje bendrovės pirkdavo įvairius išteklius (medis, plastikas, kt.) ir pagamindavo iš jų galutinius produktus. Ekonomika buvo paremta apčiuopiamu turtu: inventoriumi, žeme, fabrikų skaičiumi, įranga. Tuo tarpu bendrovės turtas būdavo nustačius tiesiog pažiūrėjus į finansinius rodiklius, pvz. pajamų, balanso ar kitas ataskaitas.

[quote align=“right“]Strateginiai žemėlapiai parodo, kaip organizacija savo ketinimus bei išteklius – įskaitant ir neapčiuopiamus išteklius, kaip pvz. kompanijos kultūrą bei darbuotojų žinias – bandys paversti apčiuopiamais rezultatais.[/quote]

Šiame, informaciniame amžiuje, verslas turi kreipti didelį dėmesį į neapčiuopiamą turtą: ryšiai su klientais, darbuotojų įgūdžiais, bendrovės kultūra, prekės ženklu, IT sistemomis. Norint efektyviai išmatuoti šiuos dalykus, minėti autoriai sukūrė subalansuotus veiklos rodiklius, kurioje bendrovės rezultatai matuojami iš keturių perspektyvų: finansinės, klientų, vidinių procesų ir mokymosi bei augimo.

Nuo tada, kai buvo sukurti šie rodikliai, jo autoriai kūrė vizualų šabloną (strateginį žemėlapį), į kurį būtų galima įstatyti šiuos rodiklius ir iliustruoti juos priežasties-pasėkmės ryšiais. Tokiu būdu galima susekti, kaip bendrovė sieks įgyvendinti pagrindinį savo uždavinį – padidinti verslo vertę.

Šis žemėlapis (kurį pilną pamatysite paskutiniame straipsnio puslapyje) gali būti naudojamas kaip priemonė apibūdinant bet kurią verslo strategiją, panašiai kaip pelno ir nuostolių analizė apibūdina įmonės finansinę būklę.

Žymos

Apie autorių

Aleksandras Pometko