Įmonės valdymas

Strateginiai žemėlapiai

Priemonė, padėsianti jums pažinti savo paties strategiją

Finansinė perspektyva

Geriausia strateginį žemėlapį „piešti“ nuo svarbiausių ir egzistencinių dalykų. Vadovai pirmiausia turi savęs paklausti: „Kokia šio verslo misija?“ bei „Kokių vertybių laikosi šis verslas?“

Tik atsakius į šiuos klausimus, galima užsibrėžti viziją ir kur bendrovė nori būti po dviejų ar penkerių metų. Vizija turi nusakyti svarbiausią strategijos tikslą, pvz. tapti lyderiaujančia bendrove savo rinkoje.

[post_blocks]

Nieko keisto, kad strateginis žemėlapis nagrinėjamas žvelgiant pro finansinę perspektyvą. Būtent finansai, o jei tiksliau – duoti grąžą akcininkams – yra prigimtis įmonės tikslas. Štai kaip atrodo aukščiausia strategijos žemėlapio – finansų – dalis:

Kaip matyti iš iliustracijos, kiekviena strategija turi vykdyti du būtinus uždavinius: didinti pajamas bei didinti produktuvymą. Kiekvienas iš šių svertų turi dar po du uždavinius.

Padidinti pajamas galima iš naujų šaltinių, pvz. naujų produktų, naujų rinkų, naujų klientų grupių ir pan. Taip pat padidinti pajamas galima siekiant padidinti turimų produktų pardavimus.

Tuo tarpu padidinti bendrovės produktyvumą galima siekiant sumažinti tiesiogines bei netiesiogines veiklos sąnaudas. Kita vertus, produktyvumas padidės ir jei sieksime efektyviau panaudoti turimus bendrovės resursus.

[quote align=“right“]Nieko keisto, kad strateginis žemėlapis nagrinėjamas žvelgiant pro finansinę perspektyvą. Būtent finansai, o jei tiksliau – duoti grąžą akcininkams – yra prigimtis įmonės tikslas.[/quote]

Akivaizdu, kad laikantis produktyvumo strategijos, rezultatai pasimatys greičiau. Tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, naudingiau būtų didesnį dėmesį kreipti į pajamų didinimą. Tačiau idealiausias variantas būtų balansas tarp šių dviejų strategijų.

Strateginiai žemėlapiai yra naudingi tuo, kad padeda mums siekti šio balanso ir „prižiūri“, kad produktyvumo stratategija nemaišytų pajamų didinimui, ir atvirkščiai.

Juk jeigu apkarpome žmogiškuosius išteklius, tai gali nebebūti žmonių, besirūpinančių naujais produktais. Taipogi įmanomas scenarijus, kad prastai prižiūrint sąnaudas ir joms padidėjus iki aukšto lygio, gali nebeužtekti finansinių išteklių naujiems produktams kurti ar vartotojų vertei didinti.

Žymos

Apie autorių

Aleksandras Pometko