Įmonės valdymas

Strateginės klaidos kainuoja brangiausiai

Konsultacinės bendrovės "Booz & Company" tyrimo medžiaga

Dažnai vadovai analizuoja sėkmingas kitų bendrovių praktikas ir adaptuoja jas savo vadovaujamoms įmonėms. Tuo tarpu viena didžiausių verslo konsultavimo bendrovių pasaulyje „Booz & Company“ pritaikė atvirkščią variantą – ištyrė didžiausius nuostolius per 10 metų patyrusias kompanijas.

2012-iais metais atliktas tyrimas parodė, jog prastas strateginės rizikos valdymas daro didžiausią žalą bendrovės vertei bei pelningumui. Tai ypač aktualu šiais laikais, kai technologijos vystosi greitai, atsiranda nauji verslo modeliai, informacija tampa skaitmeninė, o tiekimo grandinės – sudėtingėja.

[post_blocks]

„Booz & Company“ tyrimas ir jo išvados

Pirmasis tyrimo etapas buvo atliktas dar 2002-iais metais – jame dalyvavo visos JAV įsikūrusios bendrovės, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių (šį kriterijų atitinkančių bendrovių skaičius – 1053). Konsultacijų bendrovė apskaičiavo bendrovės vertės pokyčius po 10 metų, o tuomet atrinko bendroves, kurių vertė per šį periodą drastiškai sumažėjo.

Tik 103 bendrovių (šiek tiek daugiau nei 10 proc. visų bendrovių) patyrė didžiulį vertės sumažėjimą. Vėliau sekė bendrovės ir veiklos sektoriaus, kurioje ji vykdo veiklą sulyginimas. Buvo ieškoma, ar nuosmukį lėmė rinkos nuosmukis. Tačiau daugeliu atveju paaiškėjo, kad nuvertėjimą lėmė vienas iš keturių žemiau aprašytų veiksnių:

  1. Šiurkščios strateginės klaidos (nesėkmingi nauji produktai ar įėjimai į naujas rinkas), nesugebėjimas prisitaikyti prie radikalių pokyčių (tarkim, dėl skaitmenizacijos), nesėkmingi įsigijimai ir susijungimai (tarkim, per brangiai įsigyta kita bendrovė).
  2. Stambios operacijų valdymo problemos (nestabili tiekimo grandinė, klientų aptarnavimo trukdžiai, nenumatyti įvykiai). Kaip vieną didžiausių nenumatytų operacijų valdymo įvykių galime įvardyti naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje, bendrovei BP kainavusį 50 mlrd. dol.
  3. Sukčiavimas, apskaitos problemos, etikos pažeidimai ir kitos klaidos, prasilenkiančios su valstybės įstatymais, standartais bei etika. Į šią kategoriją patenka garsusis „Enron“ skandalas, po kurio rinkos kapitalizacija sumažėjo 60 mlrd. JAV dolerių.
  4. Išorinai natūralios, politinai ar reguliavimo veiksniai. Tarkim, bendrovė USEC – urano atominėms jėgainėms tiekėjas – patyrė staigų ir stiprų smukimą po 2011-iais metais įvykusio cunamio Japonijoje.

Tarp visų 103 bendrovių, patyrusių nuosmukį, dažniausias to šaltinis buvo būtent šiurkščios strateginės klaidos (81 proc). Studijuojant rezultatus pagal veiklos sektorius bei geografiškai pastebėta, jog, tarkim, strateginės klaidos dažniausiai pasireiškia finansų sektoriuje, o Europoje įsikūrę verslai turi didesnių problemų su operacijų valdymu.

[quote]Tarp visų 103 bendrovių, patyrusių nuosmukį, dažniausias to šaltinis buvo būtent šiurkščios strateginės klaidos (81 proc). Studijuojant rezultatus pagal veiklos sektorius bei geografiškai pastebėta, jog, tarkim, strateginės klaidos dažniausiai pasireiškia finansų sektoriuje, o Europoje įsikūrę verslai turi didesnių problemų su operacijų valdymu.[/quote]

Pusė visų vertės sumažėjimo atvejų įvyko laipsniškai, t.y. per daugybę mėnesių ir net metų, kai bendrovės delsė imtis strateginės rizikos ir keisti taktiką. Jos nespėjo laiku reaguoti į besikeičiančios aplinkos poreikius. Kita pusė atvejų įvyko per mėnesį, savaitę ir net keletą dienų. Dažniausiai tai sąlygoja strateginė klaida (tarkim, konkurentas pristato daug geresnį pakaitalą pagrindiniam produktui), o tik kartais – operacijų valdymo.

Kaip apsaugoti bendrovę nuo strateginių klaidų?

Kaip įmonių vadovai privalo reaguoti į strateginės rizikos grėsmę? Pirma, negalite pasikliauti vien tik rizikos valdymo departamentu (RVD), kurių pagrindinė veikla – sumažinti veiklos įgyvendinimo riziką. Didesnę dėmesį reikėtų atkreipti į patį strategijos formulavimą.

Nesupraskite klaidingai, RVD reikšmė yra gyvybiškai svarbi: vos tik strateginis planas sukurptas, RVD identifikuoja ir kiekybiškai išmatuoja galimas rizikas ir paskiria žmones, kurie atsako už šių rizikų valdymą. Todėl RVD yra svarbus sprendžiant tiekimo valdymo, etikos, finansų ir apskaitos. Tačiau už didžiausią potencialią grėsmę bendrovei atsako įmonės vadovas.

Taigi, bendrovių vadovams reikia labiau subalansuoto požiūrio į strateginių sprendimų priėmimą. Jiems reikia identifikuoti prioritetines sritis, kuriose bendrovė turi veikti geriausiai rinkoje. Jeigu prarandamas pagrindas po kojomis, atsiskaito gali būti pernelyg sunku. Norint suvaldyti šias rizikas, vadovai turi įsisavinti tris dalykus.

  1. Praplėsti suvokimą apie nežinomus veiksnius bei riziką. Ateityje nežinomybės laipsnis tik didės. Dramatiškų įvykių negalime prognozuoti tiksliai, tačiau galima jas nuspėti ir pasiruošti. Vadovų komanda turi mąstyti plačiai apie tai, kas gali nutikti ir tai, kaip šie įvykiai paveiks bendrovę, jos strategiją ir pelningumą.
  2. Integruoti rizikos suvokimą į strateginių sprendimų priėmimo procesą. Dažniau grupėse diskutuojant apie riziką bei pokyčius rinkoje, galima nuspėti tam tikrus scenarijus, o taip pat ir identifikuoti jų įtaką bendrovei.
  3. Susikoncentruoti ties strateginiu atsparumu. Vadovai turi apmąstyti, kokią įtaką turės jų priimami strateginiai sprendimai, apmąstyti visas įmanomas strategines alternatyvas bei pasirinkimus. Tai yra vienintelis kelias norint išlaikyti korporacinį lankstumą ir greitį, t.y. svarbių konkurencinių pranašumų.

Bendrovių vadovai turi daugybę įrankių bei metrikų, kuriais gali koordinuoti kasdienį darbą: sąnaudos, pajamos, pelnas, vertė ir panašiai. Lygiai taip pat galima kontroliuoti ir riziką, tam egzistuoja sudėtingi įrankiai: scenarijų planavimas, tendencijų analizė ir išorinės aplinkos analizė. Galiausiai, bendrovei reikia puikaus lyderio, kuris sugebėtų įdiegti žmonės (taip pat ir valdybai) tinkamą požiūrį į riziką ir jos valdymą.

[source]Šaltinis: Akademinio verslo leidinio „Strategy+Business“ straipsnis „Prarastos vertės pamoka“ (angl. „The Lesson of Lost Value) (2012 m. žiemos numeris). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, apsilankykite leidinio internetinėje svetainėje, o straipsnį pasieksite paspaudus čia.[/source]

Apie autorių

Aleksandras Pometko