Įmonės valdymas

Strategijos teorijų istorija (II dalis)

Kodėl intuityvumas ateityje taps svarbesnis už racionalumą?

Chaoso teorija

Verslo strategija turi sugebėti balansuoti tarp stabilumo ir nestabilumo, tvarkos ir chaoso. Šią būseną sunku kontroliuoti, bet būtina.

Strategijos guru Ralfas Steisis teigia, kad sėkmingos bendrovės priima nežinomybę kaip savaime suprantamą dalyką.

Nors trumpalaikę perspektyvą kontroliuoti galima, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši kontrolė vistiek bus prarasta.

[post_blocks]

Ričardas Paskalis teigia, kad norint būti sėkmingu rinkoje, kiekviena organizacija turi įgyti gebėjimą atsisakyti tų praktikų, kurios praeityje atnešė sėkmę, nes ateityje – artimoje ar tolimoje – tos pačios praktikos taikymas neišvengiamai atneš bankrotą.

Visuomenės lygmenyje pereinama iš planinės į laisvą ekonomiką, mega rinkų atsiradimas (pvz. Kinija ar Indija), kova prieš skurdą, aplinkosaugos sureikšminimas, privatizacijos ir dereguliavimo procesai. Visa tai prisideda prie chaoso, kurio ignoruoti negalime.

Operaciniame lygmenyje įvyko skaitmeninė revoliucija, vis labiau didėja tinklų – interneto, intraneto – įtaka. Rinkos ir joje veikiančios bendrovės privalės keistis dramatiškai.

Išvados

Strategijos mokslo vystymasis nuo šeštojo dešimtmečio iki šių dienų buvo vingiuotas.

Iš pradžių strategijoje visiškai dominavo racionalumas, nes ekonomikos planeta buvo nuspėjama ir gana primityvi. Prognozavimas, ilgalaikių planų kūrimas buvo pamatiniai verslo strategijos kūrimo įrankiai.

Deja, prasidėjo nenuspėjami pokyčiai, kurių svarbiausias – pats pokyčių suintensyvėjimas. Beje, jis tęsiasi iki šiol. Antroje strategijos pusėje vis labiau susikoncentruojama ties turimais bendrovės ištekliais ir siekiu įgyti gebėjimų.

Nepatogi greitai besikeičianti aplinka bei nesugebėjimas prie jos prisitaikyti strategams kelia naujų uždavinių. Vis dažniau šio mokslo atstovai domisi kitomis disciplinomis, antai biologija, fizika bei ypač chaoso teorija.

Strategijos mokslo ateityje bus ir evoliucinių, ir revoliucinių pokyčių. Evoliucinių pokyčių įnešime patys – integruosime racionalumo bei intuicijos mokyklas, įsileisime į šį mokslą daugiau kitų disciplinų, kurios su verslu nėra susijusios.

[quote align=“right“]Verslo strategija turi sugebėti balansuoti tarp stabilumo ir nestabilumo, tvarkos ir chaoso. Šią būseną sunku kontroliuoti, bet būtina.[/quote]

Revoliuciniai pokyčiai bus perėjimas nuo tradicinio nuoseklaus ir racionalaus strategijos vykdymo iki eksperimentavimo, lengvai pamatuojamus rodiklius keisime sunkiai pamatuojamais.

Trumpiau tariant, strategijos ateitis yra agnostiška, o tai reiškia, jog mums bus vis sunkiau pažinti objektyvią tikrovę. Todėl daugiau remsimės intuicija.

[source]Šaltinis: Deivido Foulknerio ir Endriu Kempbelo redaguota knyga „Oksfordo strategijos vadovas“ (angl. „The Oxford Handbook of Strategy“). Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite oficialioje „Oxford University Press“ svetainėje.[/source]

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.

5 komentarai

Komentuoti čia

  • Jusu tinklapis raso daugiau straipsniu, nei as speju skaityt. Kur taip skubat? As kiek randu laiko diena, tiek paskaitau, labai neblogi straipsniai. Bet ka noriu pasakyt, kad jus per diena parasysit ne 1, o 5 straipsnius, nuo to niekas nepasikeis, zmoniu daugiau nuo to neateis. Truputi spamiskai atrodo, kai kaskart ateini i fb ir ten 5 nauji straipsniai laukia. Tai toks patarimas.
    Aciu uz straipsni, vakare paskaitysiu, kai laiko bus.

  • x, dėkui už komentarą. Iki naujųjų metų straipsnių publikavimo tempo nemažinsime, nes norime sukurti kuo įvairesnių straipsnių bazę. Tinklalapyje nėra nei 100 straipsnių, tad reikia pasitempti. Kadangi turime didelę komandą, tą daryti galime, tad ir darome. Vėliau turėtume pereiti prie vieno straipsnio per dieną tempo. Bet esate teisus kalbėdamas apie lankomumą – labai stipriai neaugo, kita vertus to ir nesitikėjome.

  • pamąstymai, tęsiant X temą:

    Kokia nauda iš straipsnių kiekio? Nebent orientacija į paieškos sistemas.
    Tikrai yra įdomių straipsnių, yra mažiau įdomių, bet stengiuos „perskaityti“ visus.
    Daugumą blogų skaitau RSS pagalba. kadangi pačių deinoraščių yra nemažas kiekis, tai įdomesnius stengiuosi pastoviai laikyti perskaitytus. Jeigu neperskaitytų straipsnių kiekis pradeda didėti – ženklas, kad kažkas ne taip. Pasiekus 10-20 neperskaitytų straipsnių, supranti, kad kažkas ne taip, ir nespėji visko skaityti. Na, o jei pavyksta pasiekti dviejų – trijų nulių zoną – nebėra prasmės tokio dienoraščio prenumeruoti ..
    Kol kas pavyksta, išlaikyti iki 5 neperskaitytų straipsnių, bet kiek tai tęsis – nežinia ..

  • Sigitai, rekomenduoju jums užsiprenumertuoti mūsų naujienlaiškį, kad elektroniniame laiške turėtumėte visų mūsų tekstų archyvą. Bus lygiai taip pat patogu kaip ir RSS – visada galėsite perskaityti tekstus. Niekur nedings.

    Bet iš esmės sutinku dėl straipsnių kiekio. Mums patiems atrodo, jog šiek tiek rašome per daug, bet pagrinde tai darome dėl paieškos sistemų, per kurią ateina vis daugiau ir daugiau žmonių. Visi puikiai žinome, kad tai svarbu.

  • Na naujienlaiškis neišgelbės situacijos. Jei tokie laiškai kaupsis, kaip neperskaityti – užgoš kitus naujus laiškus. Jei filtruoti ar žymėti, kaip perskaitytus, paprasčiausiai užsimirš. Ir dar pilnės dėžutė :)