Įmonės valdymas

Strategijos teorijų istorija (II dalis)

Kodėl intuityvumas ateityje taps svarbesnis už racionalumą?

Pirmoje dalyje aprašėme verslo strategijos, kaip mokslo, atsiradimą bei evoliuciją.

Daugiausiai rašėme apie racionalumo mokyklą, kurioje svarbiausia – kruopščiai išanalizuoti verslo aplinką ir pasirinkti tinkamą strategiją. Deja, ilgainiui verslo aplinka tapo greitai besikeičianti, todėl sunkiai nuspėjama.

To pasekoje sumenko racionalumo ir išaugo intuityvumo svarba. Ši, antra straipsnio dalis, skirta mažiau formaliam ir daugiau intuityviam strategijos įgyvendinimui.

[post_blocks]

Racionalumo mokyklos kritika

Nuo devintojo dešimtmečio vidurio tarp verslininkų ėmė kilti nepasitenkinimas racionaliu požiūriu į strategiją. Pagrindinė to priežastis – sunkus strategijos įgyvendinimas. Aplinkybės keičiasi pernelyg greitai, kad pavyktų strategiją įgyvendinti iki galo.

Karinė to analogija būtų Napoleono Bonaparto pralaimėjimas Rusijoje. Prancūzijos valdovo strategija buvo puiki, tačiau pralaimėjimas ištiko dėl prasto strategijos įgyvendinimo.

Kitas geras pavyzdys yra Sadamo Huseino siekiai. Jo strategija buvo paprasta – užkariauti Vidurio Rytus, pagrobti visas jų naftos atsargas ir padidinti savo įtaką tarptautinėje arenoje.

Tačiau jo generolai prastai įgyvendino strategiją, ką Sadamas ypač pabrėžė tarptautiniame teisme, po kurio jam buvo įvykdyta mirties bausmė.

Jei strategija tėra vizijos, misijos, keleto tikslų ir ketinimų formuluotė – kaip dažniausiai ir būna – tai nieko stebėtino, kad strategijos įgyvendinimui užkraunama daug didesnė našta.

Perfrazuojant galima pasakyti, kad strategijos problemos iš tiesų yra strategijos įgyvendinimo problemos.

Kita priežastis yra tai, kad strategijoje svarbus yra ne tik jo turinys, bet ir pats procesas. Sąvoką „strateginis procesas“ pirmasis pristatė Henris Mincbergas.

Anot jo, studijuojant inžineriją studentai privalo mokytis fizikos, o studijuojantys mediciną – anatomijos. Įsivaizduokite, kas būtų jei per chemijos paskaitą vienas studentas atsistotų ir pareikštų: „Profesoriau, mums neįdomu kaip veikia atomas. Tiesiog mums pasakykite, kaip sukurti atominę bombą“.

Akivaizdu, kad norint sukurti „atominę strategiją“ (turime omenyje, labai gerą), reikia suvokti patį strategijos procesą. Racionalumo mokykla to nemoko. Vietoj to, ji tepateikia vieną šabloną skirtą visiems, pagal kurį turėtų būti kuriama strategija.

[quote align=“right“]Nuo devintojo dešimtmečio vidurio tarp verslininkų ėmė kilti nepasitenkinimas racionaliu požiūriu į strategiją. Pagrindinė to priežastis – sunkus strategijos įgyvendinimas. Aplinkybės keičiasi pernelyg greitai, kad pavyktų strategiją įgyvendinti iki galo.[/quote]

Jei verslininkai studijuoja strategijos mokslą, vadinasi tiki, kad gali patobulinti savo strategijos parinkimą ir įgyvendinimą.

Kruopšti strategijos parinkimo analizė ir akylus strategijos įgyvendinimo stebėjimas yra vienas nuo kito priklausantys veiksniai, tačiau reikalaujantys skirtingų įgūdžių.

Nepaisant viso to, strategijos procesas yra priemonė geresniai strategijai parinkti, o ne atvirkščiai. Kaip ir žinios apie atomo veikimą gali būti priemonė kuriant atominę bombą.

Būtent todėl racionalumo mokykla vis dar išlieka aktuali – ji padeda pasirinkti tinkamą kryptį. O kokia prasmė iš strategijos įgyvendinimo, jeigu ji įgyvendinama neteisinga kryptimi?

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.

5 komentarai

Komentuoti čia

  • Jusu tinklapis raso daugiau straipsniu, nei as speju skaityt. Kur taip skubat? As kiek randu laiko diena, tiek paskaitau, labai neblogi straipsniai. Bet ka noriu pasakyt, kad jus per diena parasysit ne 1, o 5 straipsnius, nuo to niekas nepasikeis, zmoniu daugiau nuo to neateis. Truputi spamiskai atrodo, kai kaskart ateini i fb ir ten 5 nauji straipsniai laukia. Tai toks patarimas.
    Aciu uz straipsni, vakare paskaitysiu, kai laiko bus.

  • x, dėkui už komentarą. Iki naujųjų metų straipsnių publikavimo tempo nemažinsime, nes norime sukurti kuo įvairesnių straipsnių bazę. Tinklalapyje nėra nei 100 straipsnių, tad reikia pasitempti. Kadangi turime didelę komandą, tą daryti galime, tad ir darome. Vėliau turėtume pereiti prie vieno straipsnio per dieną tempo. Bet esate teisus kalbėdamas apie lankomumą – labai stipriai neaugo, kita vertus to ir nesitikėjome.

  • pamąstymai, tęsiant X temą:

    Kokia nauda iš straipsnių kiekio? Nebent orientacija į paieškos sistemas.
    Tikrai yra įdomių straipsnių, yra mažiau įdomių, bet stengiuos „perskaityti“ visus.
    Daugumą blogų skaitau RSS pagalba. kadangi pačių deinoraščių yra nemažas kiekis, tai įdomesnius stengiuosi pastoviai laikyti perskaitytus. Jeigu neperskaitytų straipsnių kiekis pradeda didėti – ženklas, kad kažkas ne taip. Pasiekus 10-20 neperskaitytų straipsnių, supranti, kad kažkas ne taip, ir nespėji visko skaityti. Na, o jei pavyksta pasiekti dviejų – trijų nulių zoną – nebėra prasmės tokio dienoraščio prenumeruoti ..
    Kol kas pavyksta, išlaikyti iki 5 neperskaitytų straipsnių, bet kiek tai tęsis – nežinia ..

  • Sigitai, rekomenduoju jums užsiprenumertuoti mūsų naujienlaiškį, kad elektroniniame laiške turėtumėte visų mūsų tekstų archyvą. Bus lygiai taip pat patogu kaip ir RSS – visada galėsite perskaityti tekstus. Niekur nedings.

    Bet iš esmės sutinku dėl straipsnių kiekio. Mums patiems atrodo, jog šiek tiek rašome per daug, bet pagrinde tai darome dėl paieškos sistemų, per kurią ateina vis daugiau ir daugiau žmonių. Visi puikiai žinome, kad tai svarbu.

  • Na naujienlaiškis neišgelbės situacijos. Jei tokie laiškai kaupsis, kaip neperskaityti – užgoš kitus naujus laiškus. Jei filtruoti ar žymėti, kaip perskaitytus, paprasčiausiai užsimirš. Ir dar pilnės dėžutė :)