Įmonės valdymas

Strategijos teorijų istorija (I dalis)

Apie tai, kaip gimė ir vystėsi verslo strategijos mokslas

Racionalumo mokykla

Didžiulė informacijos apimtis – tiek apie išorinę bendrovės aplinką, tiek apie jos vidinius resursus – gąsdina daugelį vadovų.

Norint sukurti puikią strategiją neišvengiamai tenka susidurti su šiuo informacijos antplūdžiu.

Viskas būtų gerai, jei jūs esate vieno verslo vieneto vadovas, tačiau jei jums priklauso nors ir nedidelė įmonių grupė – kaip susigaudyti tokioje pasirinkimų gausoje?

[post_blocks]

Aplinkos įvertinimas

Formalus strategijos planavimas dažniausiai prasideda nuo biudžeto įvertinimo. Biudžetas dažniausiai apima įplaukas bei išlaidas, grynųjų pinigų srautus bei darbo jėgos bei kitas sąnaudas. Biudžetas taip pat turi įvertinti ateities projekcijas.

Tačiau planavimas nėra strategija. Bendrovės, kurios mano, jog tereikia sukurpti detalų planą ateičiai, dažnai patiria nusivylimą sekančiais ataskaitiniais metais, kai patikrina kaip gerai planas buvo įgyvendintas.

Tiesa, be plano irgi blogai. Šioje vietoje reikėtų pristatyti galimų scenarijų metodą, kurį pirmoji ėmė taikyti „Shell“ korporacija. Šiuo metodu bendrovės valdyba sukviečia svarbiausius darbuotojus ir dėsto savo ateities scenarijus.

Tarkim, „Shell“ klausinėjo savęs – kas bus, jei naftos kaina pakils iki 10 dolerių už barelį? Kas nutiks, jei sekančiais metais ekonominį augimą pakeis greitas smukimas?

Verslo aplinkos analizės modeliai nagrinėja kokia kryptimi verslas vystysis toliau ir tokiu būdu pakeis rinkos būklę. Taip pat ne mažiau svarbus atbulinis ryšys – kokia kryptimi rinka vystysis toliau ir tokiu būdu pakeis verslo būklę.

Geriausia yra taikyti tiek racionalųjį, tiek intuityvųjį požiūrius. Racionalujį požiūrį apima kruopštus planavimas, biudžeto būklė, ekonominės tendencijos. Tuo tarpu intuityvųjį požiūrį apima minėtas galimų scenarijų sudarymas bei vizija (nors ši sąvoka strategijos moksle pradėta vartoti daug vėliau).

Racionalių analizės modelių taikymas prasidėjo 1970-iais metais, kai masiškai paplito duomenų bazės, elektroninės skaičiuoklės ir kompiuterinė įranga. Tačiau šios analizės nepateiks jums tikslius atsakymus, jos tėra strateginių sprendimų „fonas“.

Tais metais buvo manyta, kad technologijos ateityje pagal sudėtingus algoritmus galės atlikti visus skaičiavimus, tad vadovui nebereikės užsiimti šiuo varganu analitiniu darbu. Žinoma, tokios iliuzijos dingo, nes niekas nenumatė tokios sparčios rinkų kaitos.

[quote align=“right“]Racionalių analizės modelių taikymas prasidėjo 1970-iais metais, kai masiškai paplito duomenų bazės, elektroninės skaičiuoklės ir kompiuterinė įranga. Tačiau šios analizės nepateiks jums tikslius atsakymus, jos tėra strateginių sprendimų „fonas“.[/quote]

Kai kurie vadovai ėmė „protestuoti“ ir nustojo taikyti kompiuterinius analizės modelius apskritai. Tai didžiulė knyga, nes versle realybę ir įžvalgas parodo tik skaičiai. Naudodamiesi šiais modeliais galite ne tik gauti naujų įžvalgų, bet ir patvirtinti iš intuicijos priimtus sprendimus, kas taip pat yra gerai.

Kitas kraštutinumas yra imti šiuos analizės modelius taikyti pernelyg stipriai. Kartais vadovai pasiekia tokį perfekcionizmo laipsnį, jog nori pasverti kiekvieną išteklį, kiekvieną ekonominį rodiklį, nors šie praktiškai neturi jokios naudos verslui. Be to, bus sunaudojama daug laiko sąnaudų, o vadovo laikas yra brangiausias išteklis iš visų.

Esmė yra ne analizės kiekybė, o jos kokybė. Ilgainiu kruopštų planavimą pakeitė tam tikros teorijos, pvz. portfelio planavimo matrica ar produktų gyvavimo ciklas. Šie įrankiai leidžia patogiai suskirstyti turimą bendrovės turtą į tam tikras kategorijas ir lengvai padaryti išvadas, pvz. apie rinkas, kuriose veikiama.

Galiausiai į strategijos mokslą įžengia Maiklas Porteris ir pristato savo penkių konkurencinių jėgų teoriją. Šio modelio pagalba galima lengvai identifikuoti verslo aplinką pagal tam tikrus kriterijus – esami konkurentai, potencialūs konkurentai, tiekėjų derybinė galia, klientų derybinė galia bei pakaitalų grėsmė.

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.