Strategijos ateitis
Chrisas Bradley: Viena iš tendencijų strategijos disciplinoje yra būti itin analitiškiems. Mes pastebime, jog daugybė empirinių normų sukelia iššūkius bendrovėms, kurios strategiją kuria senais metodais. Tarkim, neseniai atlikome tyrimą apie ekonominį pelną, kuris parodė, jog 60 proc. bendrovių pagal šį rodiklį stovi vietoje.
Didžiąją dalį strateginių sprendimų priima 20 proc. aukščiausiųjų vadovų. Tačiau beveik neįmanoma apeiti viduriniosios klasės. Net 80 proc. bendrovių pradeda tam tikroje vietoje, o po dešimties metų jos vis dar ten pat. Bendrovės, kurios nori išvengti viduriniosios klasės įtakos turi daryti kažką labai labai ypatingo.
Išteklių paskirstymas yra kita tema, kuri tampa vis svarbesnė. Išteklių paskirstymas iš prigimties yra tas veiksnys, kuris nulemia gerai veikiančias bendroves nuo prastai veikiančių bendrovių, ypač matuojant pagal gaunamą investicinę gražą. Tačiau faktas: dauguma bendrovių yra labai neryžtingos tame, kaip jos paskirsto išteklius.
Plėtros granuliuotumas yra kitas pavyzdys. Jeigu pažiūrėtume, kokie veiksniai skatina bendroves augti, paaiškėtų, jog mikrorinkos lygmens pasirinkimas yra daug svarbesnis už bandymą įgyti didesnę rinkos dalį. Tiesą pasakius, 80 proc. augimo galima paaiškinti sprendimais kur konkuruoti, t.y. rinkos pasirinkimu.
Jeigu apjungtume šias temas galėtume apibendrinti, jog bendrovėms reikia labiau susimąstyti apie savo pozicijos šlifavimą, o ne tik veiklos tobulinimą. Kitaip tariant, strategija nėra vien tik metodas, kaip įgyti didesnę rinkos dalį ar koks bus mūsų konkurencinis pranašumas sekantį ketvirtį. Strategija apima ir bendrovės pozicionavimą tinkamu laiku (tendencijos) bei tinkamoje vietoje (rinkos).
