Įmonės valdymas

Strategija pagal Aurimą Juozaitį

Vieno žinomiausio strategijos konsultanto Lietuvoje publikacija

Tai kas ta strategija? Ar veikla gali būti be tikslo? Sunku įsivaizduoti, jog žmonės pradeda darbą neturėdami kad ir elementariausio plano, kaip ir ką veiks.

Nuvažiuoti pas draugą į sodybą, iškepti pyragą, pastatyti namą – visas šias veiklas žymi vienas paprastas dalykas – idėja ir po to sekantys veiksmai, kuriems kartais reikia schemos ar plano.

Darbai gali būti ir ne itin toli siekiantys, neturintys perspektyvos. Bet žmogus jau toks yra, kad jam reikia užtikrintumo ne tik šia diena, bet ir tuo, kas bus rytoj, poryt.

[post_blocks]

Tai kas ta strategija?

Įsiklausykime į pokalbį, kurių kasdien vyksta ne vienas, gal net šimtai, jei ne daugiau. Kalbasi dviese:

– Žinai, norėčiau realizuoti projektą, kuriam pernai fonde X negavome pritarimo, bet mūsų bendruomenei tų idėjų reikia.
– Tikrai? Bet jis labai brangus, iš kur tu gausi tiek pinigų?
– Nors šiuo metu konkrečių žingsnių nesu numatęs, tačiau akivaizdu, kad tam turėsiu skirti nemažai laiko ir išmanymo.
– Bet tam reikia ir nemažai žmonių. Kiek pamenu, fondo atsakyme buvo nurodyti ir mūsų žmonėms pernelyg dideli mastai.
– Taip, tikrai persiplanavome, gera pamoka. Todėl tikslinant projektą reikės atidžiau peržvelgti darbų seką, numatyti, kaip jie turi derėti, reikės konsultuotis su žmonėmis, kuriuos kviesime dirbti kartu.
– Bet iš kur tu gausi palaikymą, į ką kreipsiesi?
– Akivaizdu, kad tai vienas sunkiausių, jei ne pats sunkiausias klausimas. Bet nemanau, kad man pačiam reikėtų į jį atsakyti – į tą darbą pasitelksiu kolegas, su kuriais vykdysiu projektą. Svarbiausia, aš tikiu, kad šį kartą mums pasiseks: poreikiai patikslinti apklausomis, susidomėjimas tarp mūsų organizacijos narių yra akivaizdus, parengiamuosiuose dar buose dalyvaus ir būsimi projekto vykdytojai.

Apie ką kalbasi šie žmonės? Kaip būtų galima apibūdinti pokalbio tematiką? Atrodytų, labai paprastas pokalbis, gal tokių kasdien vyksta ne viena dešimtis.

Tačiau tai ne visai paprastas pasikalbėjimas, paminėti esminiai strateginio vadovavimo elementai. Daug ką mes šiais laikais „strateguojame“, bet pokalbio pradžioje apsistokime tik ties paprastu strategijos apibrėžimu. Kaip žinome, egzistuoja daugybė apibrėžimų, kas yra strategija.

[quote]Tai kas ta strategija? Ar veikla gali būti be tikslo? Sunku įsivaizduoti, jog žmonės pradeda darbą neturėdami kad ir elementariausio plano, kaip ir ką veiks. Nuvažiuoti pas draugą į sodybą, iškepti pyragą, pastatyti namą – visas šias veiklas žymi vienas paprastas dalykas – idėja ir po to sekantys veiksmai, kuriems kartais reikia schemos ar plano.[/quote]

Pasirinkime vieną iš trumpesnių ir paprastesnių, apibrėžiančių tik pagrindinius keturis strategiją sudarančius dalykus:

  • Tikslą (perspektyvą);
  • Išteklius (resursus);
  • Nusiteikimą (asmeninį norą veikti);
  • Veiklos principus.

Pirmieji trys – apie strategijos elementus, o ketvirtasis – apie šių elementų derinimą. Dabar apie kiekvieną atskirai.

Apie tikslą

„Aš turiu svajonę“ (angl. „I have a dream“) – garsioji Martino Liuterio Kingo mintis, bet tokia „strategiška“! Tikslai prasideda nuo svajų, bet svajos gali likti tik gražios iliuzijos, jei nesiimsime veiklos.

Tačiau prieš imdamiesi konkrečios veiklos mes ne tik turime žinoti, ką reikės padaryti, bet ir kodėl mes esame nusiteikę tai daryti. Prieš imantis bet kokios veiklos, kiekvienas iš mūsų turi turėti labai aiškų veiklos motyvą.

Suprantama, kad kalbėdami apie veiklą mes kalbame apie nepriekaištingą veiklą, kuri reikalauja tikslumo. Kokybė niekada nebūna abstrakti, ji – visada konkreti. Todėl formuluojant tikslus nuolat reikia derinti dvi priešybes – pakylėtą abstrakciją ir žemišką konkretybę.

Pirmoji reikalinga tam, kad nevaržytų mūsų veiksmų, stiprintų ryžtą įveikti aukštesnius reikalavimus, išbandyti dar nežinomas sritis, antroji – veiksmų tikslumui, žinojimui, kiek užsibrėžto tikslo yra įvykdyta ir kiek dar jo liko.

Pagalvokite apie tai, kas jus mobilizuoja? Kas skatina veikti? Kodėl vienos formuluotės virsta tikslais, kitos – ne? Todėl kalbėdamas apie tikslo priimtinumą pirmiausia ir turiu atsakyti į savo paties klausimus: kas asmeniškai man yra svarbu? Kodėl man tai yra svarbu?

Apie autorių

Aurimas Juozaitis (svečias)