„Kuo mažiau garbingos tavo šaknys, tuo labiau būsi linkęs pasitelkti savo vaizduotę ir išgalvoti pasaulius, kuriuose viskas atrodo įmanoma“ – Hovardas Šulcas, vienas „Starbucks“ įkūrėjų ir valdybos pirmininkas.
Panašu, jog Hovardas žino apie ką kalba. Jo senelis mirė jaunas, tad tėvas metė mokyklą ir pradėjo dirbti dar būdamas paaugliu.
Greitai dėl sunkių darbų užsikrėtė geltonuoju drugiu ir maliarija, tad Hovardo tėvas nuolat peršaldavo.
[post_blocks]Būdamas vyriausias iš vaikų, dirbti Hovardas pradėjo labai anksti. Dvylikos išnešiodavo laikraščius, vėliau dirbo prekystalio vietos užkandinėje, šešiolikos po pamokų ėmė dirti gyvūnų odas. Visuomet dalį uždarbio atiduodavo motinai, nors ši to ir nereikalavo.
Pabėgti nuo skurdaus gyvenimo padėjo atletiška prigimtis ir aistra beisbolui. Būtent sportinių gabumų dėka Hovardas gavo stipendiją ir pradėjo studijuoti Šiaurės Mičigane – tėvai to tikrai nebūtų galėję sau leisti.
Vėliau sekė sunkūs mokslai, karjeros pradžia „Xerox“ kompanijoje bei namų apyvokos reikmenų gamybos įmonė „Hammerplast“, kurioje Hovardas tapo direktoriumi. Tačiau nepaisant didelių pasiekimų, jis nenurimo.
Kartą apsilankius Italijoje, Hovardas susižavėjo čia esančiais kavos barais. Rytais jie visi pilni žmonių ir visuose patiekiama ekspreso kava – puodelis grynos kavos esencijos. Energija pulsuoja aplink tave, lyg būtum italų operoje.
Stėbėdamas visa tai Hovardas padarė atradimą: italai suvokia kavos gėrimo metu užmezgamų asmeninių santykių vertę, jų socialinį aspektą – kavos barai Italijoje parduoda ne kavą, o bendravimo jausmą. Jungtinėse Valstijose žmonės lankosi tik dėl kavos. Italijoje barmenas yra gerbiamas žmogus, o JAV laikomas mažo intelekto eiliniu darbuotoju.
Verslo pradžia
Hovardui Šulcui ramybės nedavė aptikta laisva niša rinkoje, tad nieko nelaukęs šis ėmė ieškoti investuotojų savo naująjam kavos barui „Il Giornale“. Daugelis investuotojų nesusidomėjo idėja, o kai kurie iš Hovardo net juokėsi.
[quote align=“right“]Kartą apsilankius Italijoje, Hovardas susižavėjo čia esančiais kavos barais. Rytais jie visi pilni žmonių ir visuose patiekiama ekspreso kava – puodelis grynos kavos esencijos. Energija pulsuoja aplink tave, lyg būtum italų operoje. Stėbėdamas visa tai Hovardas padarė atradimą: italai suvokia kavos gėrimo metu užmezgamų asmeninių santykių vertę, jų socialinį aspektą – kavos barai Italijoje parduoda ne kavą, o bendravimo jausmą. Jungtinėse Valstijose žmonės lankosi tik dėl kavos.[/quote]Mažmeninės prekybos verslas reikalauja didelių kapitalinių investicijų. Kai šios kompanijos sparčiai plečia savo parduotuvių tinklą, joms reikia pakartotinių lėšų injekcijų, kad būtų padengtos plėtimosi, įrangos ir nuomos išlaidos. Kiekvieną sykį pritraukiant vis daugiau pinigų, steigėjo akcijų dalis vis labiau mažėja.
Tradicinė verslo išmintis teigia, kad patraukliausios veiklą tik pradedančios įmonės turi užpatentuotą idėją ar technologiją, t.y. gali pasiūlyti tai, ko neturi kiti. Geri pavyzdžiai yra „Apple“ kompiuteriai, „Intel“ mikroschemos ar „Microsoft“ operacinė sistema.
Investuojant į tokias idėjas rizika mažesnė, nes apsisaugoma nuo konkurentų. „Starbucks“ neturėjo jokio patento ar technologijos, ji teturėjo vieną paprastą idėją – kavinė turi parduoti ne kavą, o atmosferą.
Vis tik atsirado žmonių patikėjusių Hovardu, kurių investicijos sudarė 1,65 mln. JAV dolerių. 1986 m. balandžio 8-ąją atsidarė pirmoji kavinė. Po šešių mėnesių „Il Giornale“ aptarnaudavo 1000 klientų per dieną. Mažytė kavinukė tapo susibūrimų vieta, kuri užpildė tuštumą žmonių gyvenimuose.
1987 m. kovą Hovardas aptiko kompaniją, kuri pakeitė jo gyvenimą – „Starbucks“. Įmonė buvo populiari, tačiau skelbėsi esą parduodama, tad Hovardas panoro surinkti dar 4 mln. JAV dolerių investicijų ir nusipirkti šį kavos barą. Po pusės metų „Starbucks“ jau priklausė Hovardui Šulcui.
Pamokos:
- Aptikęs laisvą nišą rinkoje – veik greitai. Sėkmė yra tai kas lieka iš sumanymo.
- Pritraukti investicijų nėra lengvas darbas, kaip daugelis įsivaizduoja. Teks daugelį kartų išgirsti „ne“ ir nusivilti, tačiau svarbiausia neprarasti pasitikėjimo savimi ir optimizmo.
