Įmonės valdymas

Smulkaus verslo žlugimo priežastis

flickr.com
Smulkaus verslo žlugimo priežastis - planavimo trūkumas

Kiekvienas žmogus, turintis originalią ir niekieno „nenučiupinėtą“ idėją gali sukurti smulkų verslą. Žinoma, dar reikia drąsos, sumanumo ir dažniausiai pradinio kapitalo, nors pastarasis veiksnys darosi vis mažiau svarbus. Sukurti smulkų, skirtingai nei stambų, gali beveik kiekvienas.

Tačiau smulkųjį verslą riboja daugybė faktorių, tarp kurių įeina ir ribota vadovo kompetencija, kapitalo stygius, įstatymų apribojimai ir popierizmas. Be šių, augti smulkiam verslui labiausiai trukdo dar viena priežastis, kuri aptarinėjama daug rečiau – plėtros planavimo stygius (angl. poorly planned growth).

Žlugimo priežastis – planavimo trūkumas

Verslo plėtros planavimo stygius yra neatskiriama kliūtis daugeliui smulkiųjų verslų. Žinoma, jei verslo savininkas nėra kompetetingas ar stinga ambicijų, jo verslas ir taip merdės, kol galiausiai žlugs arba liks vidutiniokiškas. Vis dėlto, jei verslo savininkas yra efektyvus, o įmonei iškelti aukšti tikslai, planavimo nebuvimas gali pridaryti daug žalos.

Tarkim, augant įmonei, jų vadovai gali imti jaustis įkalinti, tarytum, spąstuose. Vietoj to, kad jaustų viską kontroliuojantys, jie ima dirbti vis daugiau valandų, o įmonės rezultatai nustoja augti. Vienas smulkusis verslininkas iš Londono, kuriam priklauso nedidelė bakalėjos parduotuvė, pateikia penkis simptomus, kada būtina imtis pokyčių:

  1. Artimo ryšio su svarbiais žmonėmis praradimas dėl streso;
  2. Augantis pyktis bei nepasitenkinimas nepaisant pasiekimų;
  3. Pyktis, nukreiptas į šeimos narius, darbuotojus ir klientus;
  4. Progreso nebuvimas, neleidžiantis kurti vertės ateityje;
  5. Paradoksas: jums priklauso verslas, tačiau juo nesimėgaujate.

Nepriklausomybės arba kontrolės praradimas. Augant įmonei, jo savininkas turi patenkinti vis daugiau žmonių, įskaitant darbuotojus, klientus, tiekėjus ir kitus. Susikuria naujos problemos, antai darbuotojų samdymas ir vadovų apdovanojimas, o taip pat vis daugiau laiko reikia skirti mokymui – šios užduotys nėra pačios maloniausios savininkui.

Daugybė kūrybingų verslininkų yra prasti vadovai. Jie gali generuoti idėjas ir pasirinkti patrauklias verslo nišas, tačiau nesugeba suvaldyti kasdienių operacijų. Jeigu įmonė tampa pakankamai didelė, išorinis kapitalas tampa itin svarbus siekiant ir toliau išlaikyti verslo stabilumą. Tokiu atveju savininkas gali prarasti kontrolę, kaip rodo žemiau aprašytas pavyzdys.

Styvas Jobsas ir Styvas Wozniakas įkūrė „Apple Computer“ bendrovę 1976-iais metais. Jie vadovavo bendrovei iki 1980-ųjų, o tuomet ėmė pardavinėti bendrovės akcijas viešai. Nors Jobso ir Wozniako turto vertė buvo atitinkamai 165 mln. JAV dolerių ir 88 mln. JAV dolerių, jie nesugebėjo suvaldyti kasdienių bendrovės operacijų, taigi jie perviliojo Johną Sculley iš „PepsiCo“, jog šis padėtų vadovauti įmonei.

Tačiau abu vyrai buvo nepatenkinti dėl to, jog „Apple“ išaugo taip stipriai, jog jie prarado kontrolę. 1985-iais metais, po ginčo su Sculley, Wozniakas pardavė „Apple“ akcijas ir įkūrė kitą bendrovę – „Cloud 9“. Ir kai Jobsas buvo išmestas iš bendrovės valdybos bei išorinių akcininkų, jis pardavė beveik visas įmonės akcijas ir taip pat įkūrė naują bendrovę – „NeXT Inc“. Tai tipinis pavyzdys, kada verslo įkūrėjai praranda kontrolę.

Tipinis plėtros šablonas. Istoriškai, nuosavybė įmonėje ir smulkaus verslo kontrolė turi polinkį mažėti augant pačiai įmonei (žr. iliustraciją žemiau). Pirmame etape verslo savininkas yra ir vadovas, kuriantis įmonės planus, o taip pat ir darbuotojas, nudirbantis didžiąją dalį ar net visus darbus. Beveik visada išlaikomas 100 proc. akcijų paketas.

Trys smulkaus verslo plėtros etapai

Antrame etape verslo savininkas tampa vadovu darbuotojams ir didžiąją laiko dalį rūpinasi motyvacine sistema bei plėtros kryptimis. Trečiame etape verslo savininkas tampa ne tik vadovas darbuotojams, tačiau ir kitiems vadovams, kurie atsakingi už daugiau ar mažiau prioritetines verslo funkcijas. Šiame etape smulkusis verslas turi būti valdomas profesionaliai, o tai neišvengiamai susiję su detalesniu planavimu.

Savanoriškas veiklos nutraukimas

Negalėjimas tęsti veiklos ir bankrotas yra smulkaus verslo realybė. Veiklos nutraukimas (angl. discontinuance) yra savanoriškas sprendimas pasitraukti. Veiklos nutraukimą gali paskatinti daugybė veiksnių, tarp kurių ir sveikatos problemos, pokyčiai šeimoje ar akivaizdūs pranašumai dirbant kažkam kitam, t.y. samdomą darbą.

Bankrotas susijęs su negalėjimu kontroliuoti verslo – tiesiog viskas klostosi ne taip, kaip buvo planuota. Yra dviejų tipų nesėkmės: 1) formali nesėkmė, kai verslo savininkas negali finansiškai atsiskaityti su kreditoriais; 2) asmeninė neformali nesėkmė, kai verslo savininkas nėra patenkintas finansine būkle, tad nusprendžia pasitraukti.

Pastarasis variantas yra daug dažnesnis už formalias nesėkmes. Žmones įdeda daug pinigų, laiko ir pastangų į verslą, tačiau nesulaukia planuoto atlygio. Dažniausiai kreditoriai nenukenčia, nes verslo savininkai prisiima visus nuostolius ir įsipareigojimus sau. Būtent patys savininkai yra tie, kurie inicijuoja bankrotą ir nutraukia veiklą.

Žymos

Apie autorių

Leon Megginson