Technologijos verslui

Skaitmeninė etnografija

Apie mokslą, kuris nagrinėja internetines bendruomenes

Pasaulyje vis labiau įsigalint socialiniams tinklams ir vartotojų kuriamam turiniui, kuris pasireiškia tinklaraščių, komentarų rašymu, mokslininkai skuba tyrinėti šį reiškinį.

Daugeliui jaunosios kartos atstovų, žiniatinklis tapo viena pagrindinių bendravimo terpių, o jų tėvams – galvos skausmu.

Kol žiniatinklis varo žmones iš proto, akademiniuose sluoksniuose formuojasi nauja mokslo kryptis – skaitmeninė etnografija, bandanti atsakyti į klausimą, kaip žmones keičia skaitmeninė informacija ir bendravimas virtualiose erdvėse.

[post_blocks]

Socialiniai tinklai, virtualūs pasauliai ir tinklaraščiai

Jei ankstyvasis interneto svetainių tinklas vadinamas žiniatinkliu, tai naujoji jo versija tikrai nusipelno sociatinklio vardo. Naujasis žiniatinklis nėra vien statinė informacija, kurios ieško ir pasyviai skaito masės. Čia žmonės bendrauja, talpina nuotraukas, komentuoja, gyvena antrąjį gyvenimą.

Didžiausio socialinio tinklo „Facebook“ vartotojus skaičiuoja greitai pasieks vieną milijardą. Virtualus „Second Life“ pasaulis didžiuojasi valdžios institucijų dėmesiu, pvz. Estija turi čia savo ambasadą. Tinklaraščių skaitymas taip pat tapo įprastu dalyku.

Kaip ir kiekviena bendruomenė realiame pasaulyje, socialinių tinklų ir kitos bendruomenės internete turi savo taisykles, normas. Dėl šių panašumų akademiniuose sluoksniuose garsūs antropologai susidomėjo naujomis bendruomenėmis. Jų tyrinėjimai pradėti vadinti nauja mokslo šaka – skaitmenine etnografija.

Skaitmeninė etnografija – kas tai?

Pakankamai nauja, vos tris metus gyvuojanti naujoji antropologijos mokslo atšaka sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik mokslininkų tarpe, bet ir plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Ši mokslo sritis siekia paaiškinti, kodėl žmogus leidžia laiką sociatinklyje.

Socialinės etnografijos atstovai teigia, kad sociatinklio reiškinys nėra kažkas naujo. Bendravimas pažinčių portaluose, komentarų rašymas yra senas geras žodinis bendravimas, kurį kadaise „pasirinko“ mūsų protėviai kaip pagrindinę bendravimo priemonę, vietoj rašymo ar bendravimo gestais.

Žodinio bendravimo forma yra įaugusi mūsų kraujyje, todėl natūralu, kad sociatinklis tapo toks populiarus – tai ne nauja bendravimo forma, o viso labo patogesnė, prieinamesnė terpė. Žodinis bendravimas yra įtraukiantis, suburiantis, interaktyvus. Toks kaip ir sociatinklis, kuriame tinklaraščiai keičia arba papildo informacinius portalus, žinutės – telefoninius pokalbius, komentarai – žmonių diskusijas.

[quote align=“right“]Socialinės etnografijos atstovai teigia, kad sociatinklio reiškinys nėra kažkas naujo. Bendravimas pažinčių portaluose, komentarų rašymas yra senas geras žodinis bendravimas, kurį kadaise „pasirinko“ mūsų protėviai kaip pagrindinę bendravimo priemonę, vietoj rašymo ar bendravimo gestais.[/quote]

Tai nėra plepėjimas „iš tuščio į kiaurą“, bet ištisa socialinė dinamika, kuri palaiko žmonių ryšius, apibrėžia padėtį bendruomenėje ir formuoja kultūrą.

Tu esi tavo draugai

Antropologas Maiklas Vešas, du metus praleidęs Papua Naujosios Gvinėjos gentyse, kur tyrinėjo žodines kultūras, teigia, kad bendruomeninėse kultūrose žmonių identitetas apibrėžiamas per tai, kas yra tavo draugai.

Ne ką mažiau svarbus klausimas yra tai, kas yra tavo „draugai“. Bendruomeninėje santvarkoje tai buvo žmonės, su kuriais buvo bendraujama akis į akį. Šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms bendrauti per didelį atstumą, todėl draugais ar bendruomenės nariais gali tapti žmonės, kurių nesame matę.

Psichologiniai sociatinklio tyrinėjimai teigia, kad jo populiarumą lemia ir tai, kad kurdami profilius ar aplinką virtualiame pasaulyje, žmonės, ypač paaugliai, naudojasi laisve ir galimybe pasireikšti taip, kaip nori. Jų nevaržo tėvų ar aplinkinių nurodinėjimai.

Ne ką mažesnis ir lygybės principas, nes sociatinklyje numetami oficialūs akademiniai ar socialiniai statusai ir į žmones kreipiamasi vardu arba slapyvardžiu, o su žvaigždėmis, politikais ir mokslininkais bendraujama, kaip lygūs su lygiais.

Išvada – keičiasi tik bendravimo priemonės

Akivaizdu, kad žmonių poreikiai ir įpročiai nelabai pasikeitė, keičiasi tik bendravimo priemonės ir terpės. Skaitmeninės etnografijos mokslininkai įrodinėja, kad žmogus – vis dar socialinė būtybė, kuriai yra svarbus bendravimas, identitetas ir padėtis bendruomenėje.

Svarbu paminėti ir tai, jog naujoji mokslo šaka keičia ir metodus, kuriais akademinė informacija pristatoma plačiąjai visuomenei.

Pabaigai rekomenduojame pažiūrėti labai populiarų filmuką apie socialinę etnografiją ir skaitmeninę informaciją – „Machine is Us/ing Us“.

[source]Šis tekstas priklauso verslas.in komandai. Norėdami perpublikuoti jį savo svetainėje, būtina gauti leidimą.[/source]

Apie autorių

Neringa Armavičiūtė

Rašyti komentarą

Komentuoti čia