Filosofijos formavimas ir verslo suklestėjimas
Daug ko išmokau vadovaudamas parduotuvei pagal „Ben Franklin“ franšizės programą. Bet kad ir kaip toji programa buvo naudinga norinčiam mokytis verslo pradinukui, kompanija „Butler Brothers“ reikalavo, kad viską darytume tiksliai, kaip parašyta jų knygoje. Nebuvo leista veikti laisvai. Man buvo nurodoma, kokias prekes turiu pardavinėti ir už kiek jas galėčiau realizuoti. Taip pat buvo tvirtinama: jei noriu, kad prekės atitiktų pirkėjų lūkesčius, turiu mažiausiai 80 proc. jų pirkti iš pačios „Butler Brothers“, o jeigu taip darysiu – metų pabaigoje gausiu nuolaidą.
Iš pradžių taip ir dariau, bet netrukus ėmiau eksperimentuoti: rengti savo reklamines programas, pirkti prekes tiesiai iš gamintojų, su kuriais daug ginčijausi. Sakydavau jiems: „Noriu pirkti tuos kaspinus ir lankus be tarpininkų. Nenoriu, kad juos parduotumėte „Butler Brothers“, o aš turėčiau už prekes mokėti 25 centais daugiau. Noriu pirkti tiesiai iš jūsų“.
Taip formavosi praktika ir filosofija, kuri būdinga „Walmart“ šiandien. Visada ieškojau neįprastų tiekėjų ir šaltinių. Pradėjau važinėti į Tenesį, kur radau kelis žmones, parduodančius prekes už daug mažesnę kainą.
Į automobilį ir priekabą sukraudavau viską, ką gaudavau už gerą kainą: moteriškas kelnaites, nailonines kojines, vyriškus marškinius ir kita. Parsiveždavau prekes ir nustatydavau mažą kainą, todėl pirkėjai jas greitai išpirkdavo. Turiu pripažinti, tai erzindavo „Ben Franklin“ vadovybę..
Greitai reikalai Niuporte ėmė klostytis visai neblogai. Po dviejų su puse metų Helen tėvui grąžinome 20 tūkst. dolerių paskolą ir dėl to jautėmės puikiai. Nors verslas sekėsi, negalėjau nustygti vienoje vietoje. Manau, jog mano nuolatinis noras keisti status quo buvo labai svarbus kompanijos „Walmart“ sėkmei.
Mūsų verslas stiprėjo. Per pirmuosius metus parduotuvė „Ben Franklin“ pardavė prekių už 105 tūkst. dolerių, kitais metais pasiekėme 140 tūkst. dolerių, dar kitais – 175 tūkst. dolerių (palyginkime su buvusio savininko 72 tūkst. dolerių prekybos apyvarta). Pagaliau pasivijome, o vėliau net pralenkėme konkurentus kitoje gatvės pusėje.
Teisinė klaida ir profesinės karjeros dugnas
Mūsų padėtis negalėjo būti dar geresnė. Kartu su Helen aktyviai dalyvavome bendruomenės gyvenime. Jai tikrai patiko Niuportas. Aš dalyvavau „Rotary“ klubo veikloje, tapau Prekybos rūmų prezidentu ir Pramonės komiteto vadovu. Gana aktyviai dalyvavau miesto veikloje.
Penktų metų Niuporte pabaigoje buvau pasiekęs savo tikslą: maža parduotuvė „Ben Franklin“ per metus parduodavo prekių už ketvirtį milijono dolerių ir uždirbdavo 30-40 tūkstančių dolerių pelno. Pagal pardavimą ir pelną ši parduotuvė pirmavo Arkanzaso valstijoje.
Ne visos mūsų idėjos buvo sėkmingos, tačiau didelių klaidų nepadarėme. Išskyrus vieną teisinę klaidą, kurią padariau verslo pradžioje. Iš susijaudinimo, kad aš, Semas Voltonas, tapau prekybininku, neįtraukiau į nuomos sutartį sąlygos, kuri būtų leidusi po penkerių metų ją pratęsti.
Mūsų sėkmė, kaip paaiškėjo, patraukė daugybės žmonių dėmesį. Mano parduotuvės pastato šeimininkui, universalinės parduotuvės savininkui, „Ben Franklin“ sėkmė padarė tokį įspūdį, kad jis nusprendė netęsti nuomos sutarties, nors puikiai žinojo, kad mes neturime kur perkelti parduotuvės. Jis pasisiūlė nupirkti franšizę, įrangą ir visą inventorių už gerą kainą, nes norėjo atiduoti parduotuvę sūnui. Neturėjau kitos išeities, tik pasiduoti.
Tai buvo mano verslo gyvenimo dugnas. Jaučiausi labai prastai. Negalėjau patikėti, kad man taip atsitiko. Tai buvo košmaras. Sukūriau geriausią galanterijos parduotuvę visame regione, sunkiai dirbau dėl bendruomenės, viską dariau teisingai ir vis tiek buvau išstumtas iš miesto. Tai atrodė neteisinga. Kaltinau save, kad sudariau tokią kvailą nuomos sutartį, ir niršau ant pastato šeimininko. Helen skaudino mintis, kad reikės palikti Niuportą.
Niekada nenustodavau pralaimėjęs, tad nesustojau ir tada. Tai, kad iš nesėkmės, jeigu labai pasistengsi, gali gauti naudos, nėra tik banalus posakis. Problemas suvokdavau kaip iššūkį. Nežinau, ar ši nesėkmė mane pakeitė. Po to nuomos sutartis skaičiau daug atidžiau ir gal tapau atsargesniu. Turbūt tada pradėjau skatinti šešiametį Robą, vyriausiąjį sūnų, tapti teisininku. Nepasidaviau nusivylimui. Susikaupiau ir gyvenau toliau.
Su Helen ieškojome ir radome miestą, kuriame ir gims „Walmart“..
[source]Šaltinis: Semo Voltono (Sam Walton) autobiografinė knyga „Sukurta amerikoje: mano istorija“ („manoknyga.lt“ leidykla, 2013 m). Norėdami įsigyti šią knygą, spauskite čia.[/source]
