„Laikas, sugaištas žvalgybai, retai būna praleistas tuščiai“ – Sun Tzu, IV a. pr. Kr.
Šių dienų rinkodaros dėmesio centre – informacija, o ne kiti ištekliai. Konkurentai gali mėgdžioti vienas kito įrangą, produktus, procedūras, tačiau jie nepajėgūs nukopijuoti bendrovės valdomos informacijos ir jos intelektinio kapitalo.
Kompanijos informacija gali būti pagrindinis jos konkurencinis pranašumas. Žinoma, jeigu bendrovė sugeba informacija pasinaudoti.
Pastaruoju metu kai kurios bendrovės pripažino šią problemą ir ėmė samdyti specialistus žinioms, mokymams ir intelektiniam kapitalui koordinuoti. Kiekviena bendrovė valdo daugiau informacijos, nei pajėgtų žinoti kuris nors vadybininkas.
Bendrovė privalo įsisavinti šią informaciją, kad remdamasi tikslesnėmis žiniomis greičiau rastų atsakymus į kylančius klausimus ir priimtų efektyvesnius sprendimus.
Taip pat turėtų būti sukurtos efektyvios naujos informacijos paieškos procedūros. Reikia laiko ir pinigų informacijai rasti, išsaugoti ir platinti. Rinkodaros analitikai sukūrė įmantrias naujos informacijos kaupimo ir valdymo technologijas.
Aptarsime tris svarbius rinkodaros klausimus. Kokio pobūdžio informacijos reikia bendrovei, kad ji galėtų priimti geresnius rinkodaros sprendimus? Kokie yra pagrindiniai informacijos kaupimo būdai? Kaip bendrvė turėtų koordinuoti informaciją ir perduoti ją atitinkamiems darbuotojams?
Naudingos informacijos tipai
Dirbdamos su informacija bendrovės daro dvi klaidas: kaupia jos arba per daug, arba per mažai. Išeitis – sukurti modelį, apimantį tuos veiksnius, nuo kurių priklauso bendrovė makroekonominė ir tikslinė aplinka, keičianti pardavimų apimtį, kainas ir pelnus.
Galima paklausti bendrovės vadovų, kokius sprendimus jiems dažniausiai tenka priimti ir kokios informacijos jiems prireikia. Gautas būtinos informacijos modelis turėtų būti savotiškas derinys to, ką turi žinoti vadybininkas, ir to, kas yra pagrįsta ekonomiškai.
Makroaplinka
Kaskart, kai kinta makroekonominė aplinka, atsiveria nesuskaičiuojamos rinkos galimybės. Bendrovė privalo būti įgudusi, kad įžvelgtų tendencijas. Pavyzdžiui, investuotojas pastebi, kad biurų tarnautojai norėtų kasdieniškesnės aprangos. Jis atsikrato oficialia apranga prekiaujančių įmonių akcijų.
Kadangi investuotojai gali labai lengvai investuoti savo pinigus į akcijas ir taip pat lengvai juos atsiimti, bendrovės privalėtų kurti ilgalaikes strategijas, numatančias, į kokį verslą nukreipti dėmesį ir pastangas, o kokį – palikti. Tiek investuotojai, tiek kompanijos turėtų nuolat stebėti, kas vyksta kiekvienoje iš penkių pagrindinių makroaplinkos sričių.
Demografinės tendencijos
Vienas esminių demografinių tendencijų pranašumų – nuspėjamumas. Žinodamas gyventojų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes ir gimstamumo, santuokų bei mirtingumo rodiklius, kiekvienas gali gana tiksliai numatyti gyventojų pasiskirstymą pagal amžių po kelerių metų.
[quote]Dirbdamos su informacija bendrovės daro dvi klaidas: kaupia jos arba per daug, arba per mažai. Išeitis – sukurti modelį, apimantį tuos veiksnius, nuo kurių priklauso bendrovė makroekonominė ir tikslinė aplinka, keičianti pardavimų apimtį, kainas ir pelnus.[/quote]Jeigu vienos amžiaus grupės žmonių sparčiai gausėja (šiuo metu tai senyvų žmonių grupė), verslas savo produktus ir paslaugas gali orientuoti į vyresnio amžiaus žmonių poreikius – sveikatos apsaugą ar laisvalaikio paslaugas.
Kitas naudingas demografinės informacijos aspektas, kuris yra ypač aktualus Lietuvai – migracijos srautas. Vienose vietovėse gyventojų mažėja, kitose, vadinamosiose „karštose vietose“, – gausėja.
Kadangi daugelio prekių vartojimas tiesiogiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus, amžiaus, išsilavinimo ir jų etinių, religinių ir rasinių skirtumų, ši informacija ypač svarbi.
Plečiantis globalizacijai, bendrovės vis dažniau peržengia savo šalies sienas ir patenka į kitas valstybes, kur gyvena kitokie gyventojai, veikia kitokios valdžios institucijos ir yra kitokia perkamoji galia. Pirmas dalykas, kurį būtina įvertinti, – tai šalies demografinė padėtis.
