Viduje kaupiama informacija
Kiekviena bendrovė – tai milžiniška užsakymų, pardavimų, kainų, sąnaudų, atsargų, laukiamų įplaukų, mokėtinų sumų ir kitų duomenų sankaupa.
Šią informaciją vadovai naudoja prognozuodami pardavimus, planuodami biudžetą, formuodami pelno ir nuostolių ataskaitas, balansus, grynųjų pinigų srautus ir panašiai. Labai svarbi yra klientų duomenų bazė, kuri apima sandorius, anksčiau sudarytus su kiekvienu klientu, jo charakteristikas ir atsiliepimus.
Vis dėlto panaši informacija pernelyg dažnai kaupiama tik pardavėjo galvoje ar jo asmeniniame kompiuteryje. Kai pardavėjas palieka darbą ar išeina į pensiją, kartu netenkama ir šios informacijos.
Norėdamos to išvengti, kai kurios bendrovės kuria sudėtingas pardavimų automatizavimo sistemas. Pardavėjų sukauptą informaciją kasdien perkelia į centrinio bendrovės kompiuterio atmintį ir čia saugo.
Taip pat bendrovės sudaro duomenų bazes, kuriomis gali naudotis pardavėjai, norėdami daugiau sužinoti apie gaminių savybes, pranašumus ir kitus argumentus, kodėl verta pirkti kaip tik tą prekę.
Informacijos kaupimo metodai
Žinant, kokia informacija reikalinga bendrovei, kyla klausimas, kaip efektyviai ją sukaupti.
Informacija – dalykas naudingas, bet ji kainuoja. Bendrovė gali informacijos kaupimui išleisti pernelyg daug, ir tada pasigirs kalbos: „Mes skęstame informacijoje, bet alkstame žinių“.
Tarp duomenų, informacijos, žinių ir išminties žiojėja milžiniška praraja. Kol duomenys virsta informacija, kuri vėliau transformuoja į žinias, o galiausiai į išmintingą rinkodarą, daug kas prarandama.
Rinkodaros tyrėjai kalba apie tris informacijos kaupimo metodus, kurių vertė ir kaina yra skirtinga, – stebėjimą, antrinius duomenis ir pirminius duomenis.
Stebėjimas
Bendrovės vadovybė gali labai daug sužinoti tiesiog stebėdama. Japonų patarlė sako: „Žiūrėk ne ką žmogus kalba, o ką jis daro“. Antai Japonijos farmacijos kompanijų vadovai patys gulasi į ligoninę norėdami sužinoti, kaip su pacientais elgiasi gydytojai ir seselės.
[quote]Bendrovės vadovybė gali labai daug sužinoti tiesiog stebėdama. Japonų patarlė sako: „Žiūrėk ne ką žmogus kalba, o ką jis daro“. Antai Japonijos farmacijos kompanijų vadovai patys gulasi į ligoninę norėdami sužinoti, kaip su pacientais elgiasi gydytojai ir seselės.[/quote]Bendrovės darbuotojai labai daug ką gali sužinoti lankydamiesi konkurentų parduotuvėse, stebėdami pirkėjų veiksmus, bendraudami su jais.
Ir nors stebėjimas paprastai negali pateikti tikslių ar susistemintų įrodymų, jis neabejotinai duoda medžiagos apmąstymams ir gali būti puiki rimtesnio tyrimo įžanga.
Antriniai duomenys
Antriniai duomenys – tai esami duomenys, tiesa, surinkti kokiu nors kitu tikslu. Analitikai savo tyrimus dažniausiai pradeda nuo antrinių duomenų analizės ir taip bando suprasti, ar nebūtų įmanoma išspręsti problemos bent iš dalies, išvengiant itin didelių išlaidų pirminiams duomenims.
Informacijos galima rasti daugybėje vyriausybinių dokumentų, enciklopedijų ar periodinių leidinių arba tiesiog nusipirkti specializuotuose bendrovėse, pavyzdžiui: „A. C. Nielsen“, „Information Resources“, „Simmons“ ar „Dun & Bradstreet“. (red. past. – Lietuvoje plačiausiai naudojamasi pirmosios iš čia išvardintų tyrimo firmų informacija).
