Gerų tiekėjų rinkoje nedaug, ir dažnai jie jau dirba su konkurentais ar nėra pajėgūs aptarnauti naujo kliento. Bendrovės pastangos įkalbėti besispyriojantį tiekėją tapti bendrovės dalyviu vadinamos atvirkštine rinkodara.
Bendrovės privalėtų nuolat domėtis tiekėjų pajėgumais, jų veikla ir atsirandančiomis problemomis. Anksti pastebėjusi kokybės trūkumus ar tiekimo sutrikimus, bendrovė gali išvengti keblumų, susijusių su neįvykdytais rinkodaros įsipareigojimais.
Siekdami tikslų, verslininkai bendradarbiauja su įvairiomis rinkodaros kompanijomis – reklamos agentūromis, pardavimų skatinimo firmomis, tiesioginio pristatymo bendrovėmis, viešųjų ryšių agentūromis.
Tokių bendrovių veiklos efektyvumas labai nevienodas, tad reikėtų nustatyti tam tikrą vertinimo sistemą ir stebėti, ar pasirinktosios agentūros veikia taip efektyviai, kaip buvo tikėtasi.
Aprūpindamos ištekliais ir efektyviai paskirstydamos savo produktus, bendrovės pasikliauja įvairiomis logistikos firmomis – transportavimo kompanijomis, sandėliais ir ekspeditoriais. Tinkamai pasirinkusi tiekėjus ir efektyviai patobulinusi logistikos išdėstymą, bendrovė gali gerokai sutaupyti.
Konkurentai
Bendrovėms būtina tiksli ir patikima informacija apie konkurentus. Artimiausias bendrovės konkurentas yra tas, kuris panašiausias į ją pačią: savo produktus parduoda tam pačiam rinkos segmentui ir naudoja tokį pat rinkodaros derinį.
Konkurentas yra dominuojantis, jeigu konkuruojant dviem kompanijoms jis laimi neproporcingą siūlymų (konkursų) skaičių. Jei konkurentas netenka didesnės siūlymų dalies, jis yra antraeilis. Labiausiai verta nerimauti dėl bendrovių, kurios laimi daugiausia pasiūlymų.
Bendrovės taip pat neturėtų nuleisti akių ir nuo mažesnių konkurentų, kurie irgi gali būti pavojingi. Atrodytų, kad bendroves greičiau gali palaidoti naujos technologijos nei konkurentai.
Stambi plieno gamykla, pavyzdžiui, „U. S. Steel“, turi nerimauti ne tik dėl kitų didelių plieno gamyklų, pavyzdžiui, „Bethlehem“, bet ir dėl nykštukinių fabrikėlių, kaip „Nucor“, „Reynolds“ (aliuminio gamyklos) ar GE (plastikų gamybos padalinio).
[quote]Bendrovėms būtina tiksli ir patikima informacija apie konkurentus. Artimiausias bendrovės konkurentas yra tas, kuris panašiausias į ją pačią: savo produktus parduoda tam pačiam rinkos segmentui ir naudoja tokį pat rinkodaros derinį.[/quote]Kai kuriais atvejais visos šios medžiagos gali pakeisti plieną. Yra analytikų, manančių, kad didžiausią grėsmę bendrovei kelia ne esami, o potencialūs konkurentai.
Ką bendrovė turi žinoti apie savo konkurentus? Ji turi žinoti jų planus, strategijas, jų stipriąsias ir silpnąsias puses bei reagavimo įpročius. Kaip bendrovė gali surinkti žvalgomąją informaciją apie konkurentus? Tokią informaciją bendrovės kaupia įvairiais būdais.
- Jos rūpestingai peržiūri spaudą, specializuotus žurnalus ir kitus leidinius, renka duomenis apie savo konkurentus, analizuoja jų reklamas, pakuotes ir pasisakymus. Tokiam darbui dažniausiai samdomas specializuotos agentūros.
- Jos tiria konkurentų interneto svetaines, kur gali būti atskleista detalesnė informacija apie konkurento gaminius ir jų kainas, informacija apie naujus gaminus, bendrovės verslo politika ir jos vertybės, išsamus darbo vietų sąrašas, bendrovės organizacinė struktūra, jos geografinis išsidėstymas, biurai, platintojai ir aptarnavimo centrai.
- Norėdamos suprasti konkurento mąstyseną ir galimas reakcijas, jos samdo darbuotojus, kurie anksčiau dirbo konkurentui.
- Jos apklausia pardavėjus ir tarpininkus apie jų įspūdžius ir patirtis dirbant su konkurentais.
- Bendraudamos su klientais, perpardavinėtojais, tiekėjais ir konsultantais, jos vertina konkurentų veiklą, gali slapta įsigyti naujausių konkurentų gaminių. Taip pat jos perka konkurentų gaminius ir įdėmiai analizuoja jų techninius duomenis.
Didžiausia problema, kad informacija apie konkurentus yra išsibarsčiusi po visus bendrovės padalinius. Reaguodamos į tai, kai kurios bendrovės steigia konkurentų analizės skyrius, į kuriuos suplaukia visa informacija ir kurie prognozuoja galimus konkurentų veiksmus.
