Rinkodara

Rinkodara pagal Japoniją

Ko Vakarai gali pasimokyti iš Japonijos bendrovių?

Rinkos tyrimai

Rinkos tyrimo tikslas yra nuspėti žmonių elgseną. Koks produktas ar produkto funkcija duos didžiausią pasitenkinimą klientui? Vakarų bendrovės naudoja sudėtingas ir įmantrias metodikas, technikas, modelius.

Tuo tarpu Japonijos bendrovės nemano, kad mokslinės formulės ir visuotinės apklausos padeda pažinti vartotojus. Geriausias būdas yra bendrauti tiesiogiai su jais.

Geras pavyzdys yra Japonijos sauskelnių bendrovės, kurių rinkodarininkai apklausinėja motinas stebėdami kaip jos keičia vystyklus savo vaikams.

Tačiau tai nereiškia, kad bendrovės Japonijoje visiškai nekreipia dėmesio į tyrimų informaciją. Tačiau net ir šioje vietoje Japonijos bendroves labiau domina ne rinkos ar ekonomikos prognozės, o, tarkim, besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas.

Bandymų ir klaidų rinkodara

Prieš išleidžiant produktą į rinką Vakarų bendrovės ilgai užsiiminėja būsimo produkto pozicionavimo klausimu.

Iš pradžių bendrovė pasirenka specifinį klientų segmentą. Vėliau vyksta produkto adaptavimas pasirinktam segmentui – derinamos produkto funkcijos, dizainas. Galiausiai paruošiama rinkodaros kampanija ir produktas išleidžiamas į rinką. Stambiais kiekiais.

Japonijos bendrovės vadovaujasi kitu požiūriu, kurį vadina „intuityviuoju prieaugiu“. Šios bendrovės neatlieka daug darbų prieš išleidžiant produktą į rinką. Vietoj to, ji bendrauja su klientais bei tiekėjais ir išleidžia produktą vadovaudamiesi intuicija, tačiau mažais kiekiais.

Ilgainiui, kai produktą ima vartoti klientai, bendrovė gauna atgalinį ryšį ir patobulina produktą. Atnaujintą versiją vėl išleidžia į rinką, tik šiek tiek didesniais kiekiais. Kitaip tariant, Japonijos bendrovės į rinką ateina nedideliais žingsneliais.

[quote]Japonijos bendrovės neatlieka daug darbų prieš išleidžiant produktą į rinką. Vietoj to, ji bendrauja su klientais bei tiekėjais ir išleidžia produktą vadovaudamiesi intuicija, tačiau mažais kiekiais. Ilgainiui, kai produktą ima vartoti klientai, bendrovė gauna atgalinį ryšį ir patobulina produktą. Atnaujintą versiją vėl išleidžia į rinką, tik šiek tiek didesniais kiekiais.[/quote]

Automobilių gamintoja „Toyota“ į JAV rinką ėjo vos su vienu modeliu – „Toyopet“. Kodėl ji pasirinko būtent šį modelį? Intuicija. „Toyota“ tikėjo, kad dideli automobiliai turės didesnį pasisekimą JAV nei maži automobiliai.

Bandyk, klysk ir bandyk vėl

Intuicija gali klysti – būtent todėl Japonijos bendrovės savo produktus išleidžia nedideliais kiekiais. Visa tai primena bandymų ir klaidų kelią. Jūs išleidžiate produktą į rinką ir jei produktas sėkmės nesusilaukia, atnaujinate jį ir bandote vėl.

Būtent taip atsitiko ir su „Toyopet“. Pasirodo, jog šis modelis nebuvo tinkama JAV greitkeliams. „Volswagen Beetle“ suteikė „Toyota“ minčių, jog reikia sukurti mažesnį automobilį. Tad bendrovė perdarė „Toyopet“ ir pristatė „Corona“. Šis bandymas buvo sėkmingas.

Arčiau vartotojo

Nors Japonijos bendrovės priima sprendimus intuityviai, bet ne aklai. Kaip teigėme anksčiau, jos atlieka tam tikrus tyrimus, dažniausiai bendraudama su potencialiais klientais.

Kartais gamybos procesas ir prasideda nuo vartotojų, t.y. vartotojai paprašo bendrovės sukurti tam tikrą produktą. Taip gimė mažieji „Honda“ motociklai bei profesionalios „Canon“ vaizdo kameros.

Intuicija diktuoja geriausius sprendimus

Toks veikimo metodas geriausiai veikia bendrovėms, kurios veržiasi į užsienio rinkas. Nepaisant to, kad minėtos Japonijos bendrovės savo rinkose turi didelę rinką, tai nereiškia, jog tie patys produktai susilauks sėkmės užsienyje.

Taip pat šis metodas tinka bendrovėms, kurios produktą kuria subrendusioms, o ne greitai augančioms rinkoms. Japonijos bendrovės nesukuria naujos rinkos, jos nėra inovatorės, jos – imitatorės.

Žymos

Apie autorių

Auksė Vaitkevičiūtė