Verslininkų sėkmės istorijos

Ričardo Brensono autobiografija (III dalis)

//flickr.com
"Virgin Atlantic" kova prieš "British Airways"

Antroje straipsnių ciklo dalyje rašėme apie „Virgin“ prekės ženklo plėtrą į muzikos įrašų verslą. Būtent šioje pramonės šakoje Ričardas Brensonas įvykdė perversmą, pasirašęs sutartis su garsiomis to meto grupėmis. Į „Virgin“ kasą pradėjo plaukti didžiuliai grynųjų pinigų srautai.

Tokie dideli, kad atsirado poreikis investuoti į kažką labai didelio. Taip gimė „Virgin Atlantic“ avialinijos – labai rizkingas verslas, reikalaujantis didelių kapitalo injekcijų. Ši straipsnio dalis paskirta „Virgin Atlantic“ ir jos konkurencinei kovai su „British Airways“ nagrinėti.

[post_blocks]

Avialinijos „Virgin Atlantic Airways“ įsteigimas

Randolfas Fildzas ieškojo investuotojų, galinčių finansuoti naują avialiniją, aptarnaujančią maršrutą nuo Gatviko oro uosto prie Londono iki Niujorko. Jis atsilaisvino po to, kai 1982 metais bankrutavo sero Fredžio Leikerio avialinija.

Jis atsiuntė man pasiūlymą. Buvo aišku, kad iki manęs jis kalbėjosi su daugybe kitų investuotojų (mažai tikėtina, kad pirmiausia jis būtų kreipęsis į muzikos įrašų kompanijos savininką), todėl aš perbėgau akimis šį pasiūlymą, mintyse sakydamas sau: „Nepasiduok pagundai, net negalvok apie tai“. Bet jau buvo per vėlu.

Mintis turėti „Virgin“ avialiniją užvaldė mano vaizduotę, tačiau man reikėjo gerai apsvarstyti, kokios galėtų būti šio verslo potencialios rizikos. Pasidariau sąrašą dalykų, kuriuos norėjau suprasti apie lėktuvų lizingą, valiutų kurso riziką ir daugybę kitų dalykų.

Jei galėčiau išsinuomoti lėktuvą tik vieniems metams, o paskui jį grąžinti, tai pasiliktumėm galimybę pasitraukti iš šio verslo, jei jis būtų nesėkmingas. Savaitgaliui baigiantis, aš apsisprendžiau: jei galėsim viską apriboti tik vienais metais, tada aš noriu pabandyti.

Pirmiausia su Randolfu susitariau dėl to, kad abu būsim lygiateisiai partneriai. Aš investuosiu lėšas, o Randolfas vadovaus avialinijai. Pasiūliau „Virgin Atlantic Airways“ pavadinimą. Ranfoldas tik prunkštelėjo ir teigė niekas niekada nekelsiantis kojos į lėktuvą, kuris vadinasi „Virgin“ (liet. nepaliestas, neišbandytas).

Po poros savaičių tapo aišku, kad iš mano susitarimo su Ranfoldu nieko neišeis. Be to, jis nesutarė su visu personalu, kartais paprašydavo visų palikti biurą, kad galėtų vienas pasišnekėti telefonu. Tiesa, vėliau iškasėme karo kirvį ir įkūrėme avialinijas.

Struktūros pertvarka ir išėjimas į viešąją akcijų biržą

Be keturių mūsų pagrindinių kompanijų – „Virgin Music“, „Virgin Records“ parduotuvių, „Virgin Vision“ filmų kūrimo studijos ir naujosios avialinijos „Virgin Atlantic“ – turėjom daug naujų mažų kompanijų, veikiančių po „Virgin“ skėčiu. Iš jų galima paminėti „Top Nosh“ maisto produktų kompaniją, aprūpinančią maisto produktais pramonines zonas, „Virgin Rags“, prekiaujančią drabužiais, „Virgin Pubs“ alinių tinklą, „Vanson Property“, kuri tvarkė mūsų NT. Reikėjo žmogaus, galinčio įvesti tvarką mūsų verslo krypčių margumyne.

[quote]Mintis turėti „Virgin“ avialiniją užvaldė mano vaizduotę, tačiau man reikėjo gerai apsvarstyti, kokios yra šio verslo rizikos. Pasidariau sąrašą dalykų, kuriuos norėjau suprasti apie lėktuvų lizingą, valiutų kurso riziką ir daugybę kitų dalykų. Jei galėčiau išsinuomoti lėktuvą tik metams, o paskui jį grąžinti, tai pasiliktumėm galimybę pasitraukti iš verslo, jei jis būtų nesėkmingas.[/quote]

Taip susiradome Doną Krukšenką – pirmą žmogų, kuris mūsų biure visuomet dėvėjo kostiumą ir kaklaraištį. Jis stebėjosi, kaip 100 mln. svarų pajamų per metus generuojanti kompanija gali būti valdoma taip netvarkingai: nėra nei kompiuterių, nei atsargų kontrolės.

Peržiūrėjęs „Virgin Group“ struktūrą jis nusprendė uždaryti daug mūsų mažųjų kompanijų, tokių kaip „Top Nosh“, „Virgin Pubs“ ir pan. Taip pat buvo atskiros avialinijos, kad jei šios bankrutuotų, skaudžių padarinių nepatirtų ir pagrindinis verslas – „Virgin Music“.

Dabar buvome pasiruošę ėjimui į viešąją akcijų biržą. Niekada nepamiršiu, kaip ėjau į Sitį pasižiūrėti žmonių, stovinčių eilėje, kad galėtų nusipirkti „Virgin“ akcijų. Turėjome jau daugiau kaip 70 tūkst. jų užsakymų paštu, na o šie stovintys buvo paskutinieji, atidėję įsigijimą iki paskutinės dienos.

„Virgin“ kompanijos akcijų pardavimo pradžia pritraukė daugiau norinčių jas įsigyti negu bet kurios kitos kompanijos, debiutuojančios fondų biržoje. Įsigyti mūsų akcijas panoro daugiau kaip 100 tūkst. privačių asmenų, ir Paštui teko paskirti papildomai dvidešimt žmonių maišams su mūsų akcijų užsakymais apdoroti.

Po akcijų pardavimo pradžios man priklausė 55 procentai „Virgin Group“ akcijų, Simonui 9 procentai, Kenas, Donas, Trevoras, Robertas ir dar keli kiti personalo nariai turėjo 2 procentus, o investuotojai iš šalies – 34 procentus akcijų. Po debiuto fondų biržoje paaiškėjo, kad „Virgin Group plc.“ vertė siekia 240 mln. svarų.

Apie autorių

Kristina Vičiūtė

3 komentarai

Komentuoti čia

Komentuoti: saulė Atšaukti atsakymą

  • Tikrai buvo įdomu skaityti. Ačiū labai ;)
    Lauksime ateityje dar straipsnių apie verslininkus bei jų keliones į aukštumas ;)

  • Jetix, į sveikatą. Ateityje bus ir daugiau daug pasiekusių verslininkų sėkmės istorijų. Pasirūpinsiu tuom asmeniškai :)