Franšizė

Praktinis gidas į franšizę

Užuomazgos, veikimo principai, privalumai ir trūkumai

Franšizė dažnai reklamuojama kaip „sėkmingo verslo modelis“ ir šis teiginys yra pagrįstas. Nuolatinis šios idėjos plitimas per pastaruosius penketą dešimtmečių yra didžiausias įrodymas, jog tikrai galima pasiekti numanomą tikslą, t.y. sukurti sėkmingą verslą.

Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas rizikingas verslo sumanymas, pavadintas franšize, bus automatiškai sėkmingas. Franšizė gali palengvinti verslininko įžengimą į verslo pasaulį, tačiau vis tiek tų verslininkų sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių.

[post_blocks]
  • Franšizę reikia kurti turint tvirtą pagrindą;
  • Verslo modelio kokybė turi būti nepriekaištinga;
  • Vidinė pagalbinė tinklo struktūra turi būti gerai išvystyta;
  • Franšizės teisių naudotojas ne tik turi būti pasiryžęs, bet ir turi sugebėti sekti verslo modeliu.

Neatkreipdami dėmesio į šias pradines sėkmingo franšizės verslo sąlygas, idėjos priešininkui sukuria įspūdį, kad investavimas į franšizę nėra toks saugus, kaip kad teigiama.

Bet vargu, ar tai teisinga. Tai tas pats kaip nekompetetingo asmens tikslui pasiekti naudojamos priemonės būtų kaltinamos dėl prasto meistriškumo.

Aš nesakau, kad franšizės niekada nežlunga. Nesėkmių pasitaiko – kai kurios jų itin įspūdingos. Tačiau išanalizavus tokių nesėkmių priežastis paaiškėja, kad buvo ignoruojama dauguma elementariausių franšizės verslo principų.

Franšizės verslo užuomazgos ir raida

Įrodyta, jog pradinė franšizės verslo forma pirmiausia buvo pritaikyta Kinijoje maždaug 200 m. pr. Kr. Dar keli bandymai panaudoti franšizės modelį buvo užfiksuoti Viduramžiais, tačiau jie neišlaikė laiko išbandymo.

Tik nuo 1860 m. „Singer“ siuvimo mašinų korporacija išplėtojo tvirtą franšizės modelį. Šis žingsnis ne tik padėjo „Singer“ įsiviešpatauti savo srities rinkoje itin ilgam laikui, bet ir užtikrino jiems vietą franšizės raidos istorijoje.

„Singer“ įkūrė franšizės prekiautojų, turėjusių teisę pardavinėti siuvimo mašinas ir atlikti jų remontą, tinklą. Šis franšizės modelis vėliau tapo žinomas kaip produkto franšizė. Netrukus jis jau buvo taikomas keliose pramonės šakose, dažniausiai – platinant automobilius, degalus ir nealkoholinius gėrimus.

[quote]Įrodyta, jog pradinė franšizės verslo forma pirmiausia buvo pritaikyta Kinijoje maždaug 200 m. pr. Kr. Dar keli bandymai panaudoti franšizės modelį buvo užfiksuoti Viduramžiais, tačiau jie neišlaikė laiko išbandymo.[/quote]

Tačiau nors produkto franšizės verslas vis dar turi pasekėjų, jis turi ir rimtų trūkumų. Bėgant laikui dėl šių trūkumų negrįžtamai sumažėjo jo populiarumas – jo vietą vis labiau užėmė verslo franšizė, kuri išsiskiria didesne parama (mokymai, produkto asortimentai ir pan.).

Verslo franšizė – tai patobulintas produkto franšizės modelis. Produkto ir verslo tipo franšizės esminiai skirtumai susiję su:

  • Su pradinės ir nuolatinės paramos lygiu, kurio gali tikėtis franšizės teisių naudotojas;
  • Su tam tikrų veiksmų suteikiamos kontroliavimo teisės dydžiu franšizės teisių turėtojui.

JAV ėmė atsirasti vis daugiau greito aptarnavimo restoranų. Srovinės linijos metodai pakeitė kulinarinį meistriškumą, tad aptarnavimas tapo greitas ir malonus, o ne formalus ir lėtas.

Nors jų metodai buvo akivaizdžiai veiksmingi, plėtrai vis dar buvo sunku gauti reikiamą finansavimą. Padrąsinti ankstyvosios sėkmės ir nenorėdami praleisti daugybės metų tam, kad kitus įtikinėtų savo idėjų nauda, verslininkai ieškojo alternatyvių būdų sparčiai plėstis – čia ir pasirodo franšizė.

Apie autorių

Liudas Rubikis

1 komentaras

Komentuoti čia