Jaunas verslas

Pokalbis su UAB „Telenordi“ įkūrėju, Laurynu Savicku

Kalbiname kontaktų centro UAB "Telenordi" įkūrėją ir vadovą, Lauryną Savicką. Jis papasakojo apie verslo pradžią, plėtrą bei ateities viziją.

Verslo ateitis: kitos verslo optimizavimo paslaugos bei užsienis

Iš pradžių į savo veiklą žiūrėjęs kaip į kontaktų centrą, Laurynas Savickas su komanda suprato, jog yra daug didesnės rinkos dalyviai. Anot jo, pardavimai telefonu ir klientų aptarnavimas tėra kelios galimybės bendrame verslo procesų pardavimo (angl. business process optimization) sektoriuje.

„Mes pradėjome matyti galimybes. Pasakysiu pavyzdį. Jau šiais metais UAB „Telenordi“ planuoja teikti skolų prevencijos paslaugas. Paprasčiau tariant, padėsime įmonėms spręsti pinigų apyvartumo problemas, susijusias su klientų mokėjimais. Taip, mes žinojome, kad darbas su skolininkais yra viena iš paslaugų, kurias teikia kontaktų centrai. Bet lig šiol nesuvokėme paslaugos potencialo, tad šiuo metu vystome idėją ir, tikėtina, atsiras trečias įmonės skyrius – skolų prevencijos skyrius.“

Anot pašnekovo, verslo procesų pardavimo rinka yra milžiniška. Tarkim, didžiausiose užsienyje šia veikla užsiimančių bendrovių darbuotojų skaičius siekia 130 tūkstančių. Tačiau yra daug įmonių, kuriose dirba 10-20 tūkst. darbuotojų. Retoriškai klausia: „Kiek yra IT ar logistikos įmonių, kuriose dirba tiek žmonių?“ Ir čia pat atsako: „Taip, jų yra. Bet ne tiek daug.“

Antroji veiklos kryptis yra susijusi su paslaugų teikimu užsienio klientams. UAB „Telenordi“ įkūrėjas ir vadovas neslepia, jog Lietuvos rinka yra labai maža. Iki šiol siekta tapti didžiausiu Lietuvoje pardavimų telefonu paslaugų tiekėju „verslas-verslui“ sektoriuje bei trečiu pagal dydį žaidėju klientų aptarnavimo srityje.

„Startavus su nuliu žmonių, yra gan sudėtinga ir galbūt sunkiai įmanoma pranokti konkurentus klientų aptarnavimo srityje [UAB „Transcom Worldwide Vilnius“ ir UAB „Lintel“, – red. past.], kuriose dirba 800 ar daugiau darbuotojų. Todėl ateitį ir siejame su pridėtinę vertę turinčių paslaugų teikimu užsieniui, kur galėtų įvykti dar vienas įmonės lūžis.“

Prisipažinsiu, pirmoje pokalbio pusėje maniau, jog mano pašnekovas stinga ambicijų, bet stipriai klydau. Sužinojus, kokioje rinkoje vystomas verslas bei įmonės ateities planus, nuomonę pakeičiau. Ypač po šių p. Savicko žodžių:

„Visada sakiau, kad šis verslas man, kaip verslininkui, bus įdomus tik tokiu atveju, kai įmonėje dirbs bent 500 darbuotojų. Kodėl tiek? Dėl mūsų verslo specifikos, 500 darbuotojų jau yra pakankamai išvystytas verslas. 100-200 darbuotojų lygu mažam verslui, o mažas verslas lygu mažoms pajamoms. UAB „Telenordi“ dar yra kūdikystės stadijoje. Nors mūsų klientai atrodo pakankamai brandžiai, mes – dar kūdikiai.“

Pabaigai: dažniausios verslininkų klaidos ir laikas po darbo

Siūlau trumpam pamiršti asmeninius verslo planus ir persikelti į daugumos pradedančiųjų verslininkų kasdienybę. Teiraujuosi, kokias dažniausias klaidas daro pradedantieji verslininkai, tame tarpe – darė ir pats UAB „Telenordi“ įkūrėjas. Atsakymas išsamus ir jį verta atidžiai perskaityti nuo pradžios iki pabaigos:

„Pats svarbiausias dalykas yra galimybių matymas per rožinius akinius, t.y. nesugebėjimas įvertinti rinkos potencialo. Taip, jį įvertinti yra labai sunku nepradėjus teikti tos paslaugos, tačiau būtina kuo tiksliau įvertinti rinkoje esantį poreikį bei savo gebėjimą konkuruoti su rinkos senbuviais. Iš esmės, nesugebama įvertinti rinkos, jos potencialo bei poreikio, ko pasekoje atsiranda pernelyg optimistiški pardavimo planai.

Pavyzdžiui, mes irgi pirmaisiais metais „Excel’yje“ skaičiavome šimtus tūkstančių pajamų, o realybėje pirmąjį dešimt tūkstančių litų buvo ne taip paprasta uždirbti. „Excel’yje“ – šimtai tūkstančių, o realybėje gali būti vos keliolika tūkstančių.

Antras dalykas – pinigų ir kapitalo neturėjimas, kas kliudo teikti kokybišką paslaugą nuo pat pradžių. Kokybiškai paslaugai teikti reikia investicijų, darbuotojų, tam tikrų techninių sprendimų, o geri dalykai – kainuoja. Žinoma, galima ieškoti unikalių sričių, kurias gali daryti geriau negu daro esami tiekėjai. Kita vertus, tai nišinis verslas, turintis savų problemų.

Trečias dalykas – nesugebėjimas suprasti, ar apskritai planuojamoje verslo srityje yra pakankamai galimybių uždirbti didesnius pinigus. Tai kažkiek susiję su pirmuoju, tačiau čia kalbama apie perspektyvą dirbti iš ties pelningai ir uždirbti didelius pelnus. Dažnai žmonės nori užsiimti verslu, nes nori užsiimtu verslu. Bet ne dėlto, kad tas verslas gali išaugti į stambesnį vienetą.

Bet tai priklauso nuo žmogaus poreikių. Dėl ko jis kuria verslą? Ar dėl to, kad nori būti pats sau šeimininkas? Tokiu atveju nesvarbu, ar tai yra trijų ar daugiau žmonių komanda – jis vis tiek jaučiasi laimingas. Gali turėti nedidelę kavinukę, ir bus gerai. Bet jeigu žmogus nori sukurti stambią įmonę, būtina atidžiai pasirinkti veiklos sritį. Jeigu įmonės produktą ar paslaugą sunku eksportuoti į užsienį, o vidinė rinka yra maža, tuomet išplėsti įmonę gali būti sunku.“

Užteks verslo, pagalvojom. Pakalbėkim apie ką nors kitą. Juk paties gyvenimas nėra vien tik verslas. Žmogus gi. Teiraujuosi, kuo Laurynas užsiima po darbų, galbūt propoguoja tam tikrus hobius? Pašnekovas atsako:

„Vienas iš mano hobių yra plaukiojimas SUP’u [aut. past. – į banglentę panašia lenta, kuria plaukiojama ežeruose ir kituose vandens telkiniuose, angl. stand-up paddle boarding]. Tačiau noriu to į savo gyvenimą įnešti daugiau – turiu nardymo [angl. diving] licenciją, planuoju tuo užsiimti vis dažniau. Paskutinį kartą nardžiau šiais metais Italijoje. Taip pat kasdien rytais sportuoju, o vasarą dažnai plaukioju ir ežere, prie kurio gyvenu.

Santūriai nusišypsom ir baigiam pokalbį.

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.

Rašyti komentarą

Komentuoti čia