Įmonės valdymas

Planavimo menas

Planavimo teikiama nauda, problemos bei planų hierarchija

Yra teigiančių, kad planavimas dinamiškos verslo aplinkos sąlygomis yra bevertis. Vos kažką suplanuoji, viską tenka keisti. Tačiau yra atvirkščiai.

Planuojant maksimaliai sumažinama rizika ir netikrumas, o šiandien šito labiausiai ir reikia. Rūpestingas planavimas leidžia organizacijai pasirengti pokyčiams.

Planavimas padeda apibrėžti savo tikslus ir veiklą. Jis leidžia parengti veiklos standartus, o palyginę gautus rezultatus su standartais, vadovai turi galimybę pamatyti, kaip organizacija eina tikslo link.

[post_blocks]

Planai turi būti lankstūs, kad galima būtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Pavyzdžiui, planuojant padidinti vežėjų firmos krovininių automobilių parką, būtina atsižvelgti į galimą kuro kainų padidėjimą.

Kuo aukštesnė valdymo hierarchijos pakopa, tuo daugiau dėmesio skiriama planavimui, ypač nustatant tikslus ir strategiją. Žemesnieji vadovai paprastai užsiima atskiromis bendrojo plano dalimis ir sprendžia mažesnės trukmės klausimus.

Planavimo veikloje, kuri turi vykti nuolat, gali dalyvauti daug žmonių, tačiau svarbiausia, kad iš šios veiklos atsirastų konkretus planas. Jei nėra plano, tai planavimo veikla yra neefektyvi. Vienas svarbiausių planavimo bruožų – priimti sprendimą.

Planavimas yra esminis dalykas siekiant ilgalaikio bendrovės išgyvenimo, kadangi jis padeda nustatyti naudingiausius ribotų išteklių paskirstymo tarp konkuruojančių tikslų būdus.

Planavimo principai ir problemos

Pateikiame penkis pagrindinius planavimo principus:

  • Planuojant reikia remtis aiškiai apibrėžtas uždaviniais ir remtis visa prieinama informacija.
  • Planuose turi būti atsižvelgiama į aplinką, kuri padės arba trukdys organizacijai siekti savo tikslo.
  • Juose turi būti atsižvelgiama į esamą organizaciją ir numatomi kontrolės būdai, kad veikla būtų tikrinama pagal nustatytus standartus.
  • Jie turi būti tikslūs, įgyvendinami, lengvai suprantami ir vykdomi.
  • Jie turi būti lankstūs, kad, aplinkybėms reikalaujant pokyčių, būtų vykdomi nesugriaunant bendro plano.

Planavimas taip pat turi trūkumų. Kuo ilgesniam laikui planuojama, tuo daugiau pasitaiko klaidų. Pradėdamas kurti planą, planuotojas paprastai galvoja apie esamas sąlygas, kurioms neretai skiriama per daug dėmesio.

[quote align=“right“]Planuojant maksimaliai sumažinama rizika ir netikrumas, o šiandien šito labiausiai ir reikia. Rūpestingas planavimas leidžia organizacijai pasirengti pokyčiams. Planavimas padeda apibrėžti savo tikslus ir veiklą. Jis leidžia parengti veiklos standartus, o palyginę gautus rezultatus su standartais, vadovai turi galimybę pamatyti, kaip organizacija eina tikslo link.[/quote]

Pavyzdžiui, nauja patalpa kompiuteriui laikyti, pagrįsta šiandienos supratimu (t.y. tik finansinei funkcijai atlikti), ateityje gali pasirodyti esanti per maža. Jeigu kompiuteris bus naudojamas ir kitoms funkcijoms, gali prireikti didesnės patalpos.

Aišku, daugelio įvykių neįmanoma numatyti, tačiau planuoti padeda atitinkamos techikos, padedančios numatyti įvykių tikimybę. Turi būti daugiau tariamasi su darbutojais, kad jie suprastų iškylančių kliūčių pobūdį ir kodėl vadovybė imasi vienokių ar kitokių priemonių joms įveikti.

Kuo didesnė plano apimtis, tuo sudėtingiau planuoti (pvz., palyginkite atskirtų departamentų planus bei visos bendrovės planus).

Strateginiai ir taktiniai planai

Strateginiai planai apima sprendimus dėl svarbiausių organizacijos tikslų ir dėl politikos šiems tikslams įgyvendinti. Strateginiai planai kuriami ilgesniam laikotarpiui, jie remiasi mažiau patikimomis ilgalaikėmis prognozėmis. Juos rengia aukštesnieji vadovai.

Taktiniai planai apima sprendimus, kaip panaudoti išteklius strateginiams organizacijos tikslams įgyvendinti. Jie dažniausiai paremti ankstesniais duomenimis ir rengiami trumpesniam laikotarpiui.

Apie autorių

Liudas Rubikis

1 komentaras

Komentuoti čia

  • Paprasta, gražu, tvarkinga. Kai viskas sudėliojama į savas vietas kaip šiame straipsnyje, ir netikrumas dingsta! Dėkoju autoriui.