Paskolos verslui
Asmeninis tobulėjimas

Penki vadovų-sabotuotojų simptomai

Dažnas verslininkas serga "gelbėtojo" sindromu

Vienas didžiausių malonumų dirbant su verslo savininkais ir vadovais yra tas, jog jie retai suserga „aukos“ sindromu. Kaip visuomenės grupė, verslo lyderiai turi didesnį polinkį į asmeninės atsakomybės prisiėmimą. To pasekoje, jie mažiau guodžiasi apie problemas bei rečiau kaltina nepalankias aplinkybes.

Deja, kai kurie verslininkai turi „gelbėtojo“ sindromą. Tai yra elgsenos modelis, kai verslo savininkas ar vadovas turi giliai įsišaknijusį poreikį gesinti gaisrus. Šis įprotis toks gilus, jog jie nesąmoningai kuria aplinką, kurioje kiti darbuotojai patiria nesėkmes – tuo tarpu ateina jie ir „viską sutvarko“.

Tokia mąstysena buvo ypač paplitusi tarp Lietuvos verslininkų po nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien daugelis vadovų jau išmoko sugyventi patys save, bet kai kuriems dar reikia pagalbos. Pateikiu penkis simptomus, kurie padės pažinti vadovus-sabotuotojus.

Tai nėra mikrovadyba

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai panašu į mikrovadybą (smulkmenišką polinkį valdyti kiekvieną verslo aspektą), tačiau iš tiesų tai visiškai atvirkščia „gelbėtojo“ sindromui. Jei mikrovadovai turi stiprų baimės patirti nesėkmę jausmą, „gelbėtojai“ paprastai nori, kad darbuotojai patirtų nesėkmę, o jie galėtų problemą ištaisyti.

Tai skamba gana žiauriai, tačiau turėkite omenyje, jog „gelbėtojai“ nenori tyčia įžeisti ar sužlugdyti kitų žmonių. Darbuotojai tėra priemonė sukurti situacijoms, kuriose jie patys galės įžengti ir stabilizuoti padėtį.

Tai nėra delegavimo baimė

Kai kurie verslininkai jaučia didelę baimę deleguoti užduotis savo darbuotojams. To negalima pasakyti apie vadovus-sabotuotojus. Jie deleguoja, tačiau taip, jog delegatas neišvengiamai patirtų nesėkmę įgyvendinant užduotį (pagrinde dėl netinkamos komunikacijos).

[quote]Deja, kai kurie verslininkai turi „gelbėtojo“ sindromą. Tai yra elgsenos modelis, kai verslo savininkas ar vadovas turi giliai įsišaknijusį poreikį gesinti gaisrus. Šis įprotis toks gilus, jog jie nesąmoningai kuria aplinką, kurioje kiti darbuotojai patiria nesėkmes – tuo tarpu ateina jie ir „viską sutvarko“.[/quote]

Vos tik deleguojama užduotis, šie vadovai iš šalies ima stebėti įgyvendinamą užduotį ir tyliai savyje reiškia nepasitenkinimą. Darbuotojas niekuomet nesužino, jog užduotis įgyvendinta netinkamai. Apie verslo „gelbėjimo operacijas“ žino tik vadovo artimieji ir verslo partneriai.

Jie samdo nekompetetingus darbuotojus

„Gelbėtojai“ nemėgsta samdyti puikiai dirbančių darbuotojų, nes kitaip neturėtų galimybių „gelbėti“ įmonės. Tam, kad išvengtų profesionalių darbuotojų, jie visuomet randa priežastį, kuri dažniausiai susijusi su biudžetu: „Negalime leisti sau mokėti tokio atlygio.“ Taigi, galiausiai pasamdomi darbuotojai su trūkumais, achilo kulnu.

Jie netinkamai komunikuoja

Galima sakyti, jog „gelbėtojo“ sindromą turintys verslo vadovai užduotis perduoda logiškai ir net žavingai, todėl palikdami jų darbo kabinetą darbuotojai jaučiasi aiškiai žinodami ką daryti toliau. Tačiau už daugybės abstrakčių žodžių slepiasi neišbaigta, dviprasmiška ir prieštaringa informacija, kurią turint užbaigti užduotį yra praktiškai neįmanoma.

Jie mano vieninteliai žinantys sėkmės receptą

Tik „gelbėtojas“ (jo paties manymu) supranta sėkmės prielaidas ir žino, ką reikia padaryti, jog bendrovė augtų ir klestėtų. Tad, kai darbuotojai neįgyvendina savo užduoties, jis neturi laiko mentoriavimui ir koučinimui – įžengia į sceną ir „svarbiausią darbą“ padaro patys. Kai gaisras užgesinamas, jie atsidusia ir taria sau: „Kodėl visuomet viską turiu spręsti pats? Kodėl niekas kitas negali parduoti produkto / išsaugoti klientų / tvarkyti apskaitą?“

Jeigu dirbate vadovui-sabotuotojui, vertinate autonomiją ir norite suspindėti, išeikite iš darbo. Nėra jokių šansų sukurti kažką ypatinga vadovaujant šiems žmonėms, tad persikelkite į kitą įmonės departamentą, skyrių arba susiraskite naują darbą. O jeigu vadovas-sabotuotojas esate jūs, atminkite vieną dalyką: jei jums visuomet reikės taisyti verslo variklį, jis visuomet bus sugedęs ir veiks ne taip, kaip galėtų.

Žymos

Apie autorių

Les McKeown

3 komentarai

Komentuoti čia

  • Na sunku spresti apie straipsnio turiny, kadangi visiskai neaisku kokia patirtimi remiantis ir is kokio kampo ziurint, buvo parasytas straipsnis. Butu aiskiau jeigu pateiktu pavyzdziu. Ir apskritai, koks verslininkas gali noreti kitu nesekmes siekdamas yprasminti save. Tai paprasciausias nevykelis. Toks metodas butu tinkamas tik jeigu nera kitu budu kaip parodyti savo svarba ymonei – tada sabotuoji potencialu konkurenta ir ateini gelbeti situacijos. Nesupratau apie ka sitas straipsnis.

  • Pas mus darbe pastebejau tokia situacija: vienas menedzeris visokiausiais budais bando save iskelti auksciau kitu – tikras naikintojo stilius. Pvz.: pries iseinant atostogu, kerpa visiems darbuotojams valandas, mazina uzsakymus tikslu isvalyti visus sandelius nuo prekiu. Kai nera prekiu, tai nera ir valandu darbuotojams. Isjungineja sviesa, kontroliuoja atliekas ir t.t. Zodziu isejus jam atostogu, sandeliai bei lentynos maksimaliai tuscios. Tik jam isejus atostogu, padvigubeja valandu skaicius nes ateina nauji uzsakymai ir reikia pripildyti tai kas tuscia. Kaip toky elgesy reiktu pavadinti – gal tiesiog marketinkas vadovavimo srityje?

  • Straipsnis labai puikus. Tokių vadovų pažįstu ne vieną ir labai gaila, ne tik versle, bet ir biudžetinėse įstaigose. Ten tarpti tokiam valdymo stiliui yra dar daugiau vietos, nes pinigai ateina iš finansavimo. Ir blogiausia tai, kad išoriniai auditai „nepastebi“, o žmonės pradeda bijoti, kad toks nepilnavertis vadovas tuoj išmes iš darbo, ne; „po tavęs eilėje laukia šimtas…“ Šiuo laikmečiu Lietuvoje labai paplitęs toks vadovavimo stilius, nes darbuotojų per akis, o mokėti tinkamų atlyginimų nenorima. O kaip kitaip pasirodysi protingas, nepažemindamas protingesnio, nes kvailys ir taip žino, kad yra vertas tokio įvertinimo. Todėl ir susidarę antagonistiniai santykiai tarp verslininkų ir jų darbuotojų. Juk tuščioje erdvėje nebūna ir problemų.
    Straipsnis į dešimtuką.