Stiprios korporacinės kultūros įmonėje nauda jaučiama intuityviai, o taip pat įrodyta socialiniais mokslais. Anot James L. Heskett, kultūra „nulemia 20-30 proc. įmonės išskirtinumo lyginant su „kultūriškai nepasižyminčiais konkurentais“. Apie organizacinę kultūrą rašyta nemažai (įvadinis straipsnis apie įmonės kultūrą).
Tačiau kokie elementai sudaro kultūrą? Juk kiekviena kultūra yra unikali ir daugybė skirtingų faktorių gali nulemti puikią organizacijos kultūrą. Mes išskyrėme penkis elementus, kurie padeda sukurti išskirtinę organizacinę kultūrą, o tai savo ruožtu padeda sukurti stabiliai funkcionuojančią bendrovę.
[quote]
Apie kompanijos kultūrą
Terminas “kompanijos kultūra“ įsitvirtino vadybos moksle nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio vidurio. Organizacijos kultūrą sudaro vertybės ir standartai, išreikšti aiškia forma ar kaip nors kitaip. Jie susiformavo praeityje nutikusių įvykių ar stiprių asmenybių dėka, arba dėl organizacijos veiklos plėtros. Daugiau apie kompanijos kultūrą – čia.[/quote]
Vizija
Puiki organizacinė kultūra prasideda nuo aiškaus vizijos ar misijos konstatavimo. Atsiradus vizijai ar misijai galima suformuoti aiškius tikslus, ties kuriais orientuotas kiekvienas darbuotojo priimamas sprendimas. Kai vizija perteikiama viešai, ji padeda susigaudyti net klientams, tiekėjams.
Ne pelno siekiančios organizacijos dažnai turi patrauklią ir itin aiškiai išreikštą viziją. Tarkim, Alzheimerio asociacija yra atsidavusi „sukurti pasaulį be Alzheimerio“. Tuo tarpu „Oxfamo“ organizacija kuria „pasaulį be skurdo“. Vizijos konstatavimas yra pamatinis stiprios kultūros elementas.
Vertybės
Jei vizija išreiškia tam tikrus organizacijos siekius, vertybės nustato elgseną bei mąstyseną, kuriomis bus siekiama įgyvendinti viziją. Tarkim, konsultacinė bendrovė „McKinsey & Company“ turi aiškias vertybes: kurti vertę klientui, gerbti kolegas ir laikytis profesionalių veiklos standartų.
Bendrovės „Google“ vertybes geriausiai išreiškia garsi frazė „Nebūk blogis“ (angl. „Don’t be evil“). Nors daugelis bendrovių atranda savo vertybes įprastuose terminuose bei frazėse (darbuotojai, klientai, kita), vertybių originalumas yra mažiau svarbus už jų autentiškumą.
Praktikos
Žinoma, vien tik pačios vertybės praktinės naudos neteikia. Jeigu organizacija konstatuoja, jog „žmonės yra jų didžiausias turtas“, tuomet ji turi aktyviai investuoti į žmonių kompetencijos kėlimą bei ugdymą. Tarkim, „Wegman“ korporacija akcentuoja rūpinimąsi darbuotojais – neveltui žurnalas „Fortune“ įtraukė šią bendrovę į geriausių darbdavių sąrašą, kur „Wegman“ atsidūrė penktoje vietoje.
Tarp rūpinimosi darbuotojais praktikų galėtume paminėti „plokščią“ organizacinę hierarchiją, kurioje daugiau jaunų praktikantų yra įtraukiami į diskusiją nejaučiant baimės ar neigiamų pasekmių. Nors organizacinės kultūros yra svarbu, jos turi būti peržvelgiamos ir paverčiamos operacinėmis praktikomis kasdieniame bendrovės gyvenime.
[quote]
Kas yra organizacija?
Terminas „organizacija“ gali būti interpretuojamas įvairiai. Organizacijos koncepcijos įtaka žmonių elgesiui, kompanijos augimui ir organizacijų plėtrai apskritai buvo didžiulė. Daugelis elgesio psichologijos patirties sukaupusių tyrėjų nagrinėjo tarpusavio sąveiką tarp žmonių ir organizacijų, turint omeny pridėtinės vertės kūrimą. Daugiau apie tai – čia.[/quote]
Darbuotojai
Nei viena bendrovė negali sukurti nuoseklios kultūros be darbuotojų, kurie dalintųsi pagrindinėmis vertybėmis ir demonstruotų gebėjimą vadovautis tomis vertybėmis. Būtent todėl gerbiamiausios pasaulio bendrovės turi labai griežtas darbuotojų pritraukimo politikas, kurios primena fanatizmą.
Tačiau atsirinkti tinkamą darbuotoją yra verta dėl daugybės priežasčių. Įdarbinimo portalo „Monster.com“ tyrimas parodė, jog „organizacines vertybes atitinkančių darbuotojų rotacija yra 30 proc. mažesnė negu vertybes neatitinkančių darbuotojų“. Tai sutaupo įmonei daug sąnaudų.
Paveldas
Kadaise prie Cezarijaus Chavezo jungtinio darbuotojo judėjimo bei Barako Obamos 2008-ųjų prezidentinės kampanijos dirbęs Marshallas Ganzas teigia, jog paveldas yra unikalus kiekvienos organizacijos bruožas. Kiekviena organizacija turi unikalią istoriją, tad jos perteikimas į pasakojamą formą yra vienas svarbiausių kultūros elementų.
Istorijos perteikimas gali būti formalus, antai „Coca-Cola“, kurios rinkodaros kampanijos dažnai apipintos įvairiais jubiliejais, demonstruojamas „World of Coke“ muziejus Atlantoje. Taip pat istorija gali būti perteikta neformaliai, kaip Styvo Džobso ankstyvasis susidomėjimas kaligrafija ir to vėlesnė nauda „Apple“ kompiuterių dizainui.
[source]Straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
