Pagal visuotinai priimtą apibrėžimą, verslininkas yra žmogus, siekiantis gauti tam tikrą naudą rizikuojant laiku, pinigais bei kitais ištekliais. Daugeliu atvejų, pradedant verslą toks žmogus rizikuoja viskuo, ką turi. Įveikus pirmąjį verslo etapą, rizikuoti neišvengiamai tenka ir kituose. Vis didesnės galimybės, tačiau didesnė ir rizika.
Dideli kontraktai, nauji produktai, plėtros planai – tai tik keletas dalykų, kurie gundo verslininkus. Kai rinkoje atsiranda galimybė, kyla natūralus klausmas: „Ar prisiimama rizika verta potencialios naudos?“ Nors nėra garantijos, jog pasiseks, žemiau pateikti klausimai palengvina sprendimų priėmimą.
[post_blocks]Kiek galiu sau leisti rizikuoti? Tai pirmasis ir pats svarbiausias klausimas. Vienas verslo savininkas gali rizikuoti viskuo kiekvienais metais, kai tuo tarpu kitas verslininkas nesiima rizikos net ir tuomet, kai sėkmės tikimybė yra labai aukšta. Tiek pirmas, tiek antras variantai yra teisingi.
Norint įkurti sėkmingą bendrovę, jums būtina suvokti savo jauseną verslo vystymo proceso metu. Jei nuolatos jaučiate didelį stresą, nesate laimingi, naktimis nemiegate, tikriausiai potenciali galimybė neverta galimos naudos. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į savo jauseną ir poreikius.
Kokia nesėkmės tikimybė? Tikriausiai būtent šis klausimas parklupdo daugelį verslo savininkų, kadangi į jį retai kada atsakoma sąžiningai. Pažvelgę į galimą naudą jūs tariate sau: „Susidorosiu, kad ir kas benutiktų, tikrai nepralaimėsiu, tai mano didysis šansas.“ Bet ar tikrai?
Svarstydami naują galimybę rinkoje, pažvelkite realybei į akis. Kai verslininkas pradeda tikėti savo susikurtomis iliuzijomis, tai, tarytum, ėjimas į paskaitas neparuošus namų darbų. Galbūt ir išsisuksite be namų darbų, bet geriau juos padaryti. Taigi, situaciją vertinkite blaiviai.
Kaip galima sumažinti riziką? Keista tai, jog daugelis žmonių aklai siekia pasinaudoti pasitaikiusia galimybe. Vietoj to, pasvarstykite, kaip būtų galima sumažinti nuostolius nesekmės atveju. Paprastai yra daugybę kūrybiškų ir originalių būdų apsidrausti, tad skirkite tam laiko.
Tarkim, viena bendrovė laimėjo vertingą viešąjį konkursą ir tapo pagrindiniu paslaugos tiekėju. Galima daiktas, jog vieniems patiems nepavyks atlikti viso užsakymo laiku, tačiau labai norisi iš užsakymo pasiimti viską, ką įmanoma. Vis dėlto, pasidalinkite pelnu (ir rizika) su subrangovais, kad užsakymas neabejotinai būtų atliktas laiku.
Koks yra atsarginis variantas? Nors didžioji dalis laiko ir energijos turi būti skirta galimybės pasinaudojimo taktikai apgalvoti, taip pat vertėtų pasirūpinti ir planu B. Jo kūrimas prasideda paprastu klausimu: „Jeigu nutiktų blogiausias įmanomas scenarijus, kaip reikėtų reaguoti, kokių veiksmų imtis, kaip gelbėtis iš susidariusios situacijos?“
[quote]Tarkim, viena bendrovė laimėjo vertingą viešąjį konkursą ir tapo pagrindiniu paslaugos tiekėju. Galima daiktas, jog vieniems patiems nepavyks atlikti viso užsakymo laiku, tačiau labai norisi iš užsakymo pasiimti viską, ką įmanoma. Vis dėlto, pasidalinkite pelnu (ir rizika) su subrangovais, kad užsakymas neabejotinai būtų atliktas laiku.[/quote]Čia didelį vaidmenį vaidina ir psichologinis faktorius, jog nutikus blogiausiam, nepultumėte į paniką ir būtumėte pasiruošęs. Planas B turėtų koncentruotis ties konkrečiais veiksmais, kurių būtų imtasi nedelsiant ir ilgainiui. Daugelis verslininkų gailisi neskyrę laiko šiems dalykams.
Ką pataria patikimi žmonės? Kai kuriais verslo vystymo etapais, jums būtina įsiklausyti į kitų žmonių nuomonę. Aptarkite galimą riziką su savo buhalteriu, investuotoju, teisininku, o dar geriau – verslininku, turinčių patirties tam tikroje verslo srityje (geriausia, jūsiškėje).
Įsiklausymo į aplinkinius tikslas nėra daryti taip, kaip šie teigia, o tiesiog turėti patikimą informaciją apie tai, kas vyksta rinkoje. Labai svarbu išsiugdyti periferinį mąstymą, kurio dėka gebėtumėte pajusti pilną rinkos vaizdą. Būtent jo suvokimas didžiąja dalimi nulemia lankstumą.
Ką kužda jūsų nuojauta? Kad ir kaip keistai tai skambėtų, vienintelis patikimas informacijos šaltinis – jūsų intuicija. Daug pasiekę verslininkai suvokia nuojautos galią. Tai – geriausias sprendimų priėmimo įrankis. Jei ne ji, Fredas Smitas nebūtų sukūręs „Federal Express“, o Voltas Disnėjus – „Disney“ parko, esančio „kažkur“ už miesto ribų..
Šie individai nenėrė į nepažįstamus vandenis aklai. Atvirkščiai. Jie įsiklausė į nuotaikas rinkoje, pasvėrė pliusus bei minusus, suprato, ko reikia norint pasiekti sėkmę. O svarbiausius sprendimus priėmė remiantis intuicija. Kažkaip ji jau žino, koks pasirinkimas yra geriausias. Teisingai sakoma, jog mūsų intuicija „žino“ geriau už mus pačius.
Ar tai reiškia, jog atsakius į aukščiau pateiktus klausimus apsidrausiu nuo galimos žalos? Žinoma, kad ne. Būtent todėl rizika taip ir vadinama, nuo arabų kalbos žodžio rizq, reiškiančio „nuo Dievo malonės priklausantį pragyvenimą“. Kita vertus, antra to paties žodžio reikšmė yra „apsukrumas“ – pasinaudokite juo!
[source]Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
