Verslininkų sėkmės istorijos

Neįtikėtina Elono Masko istorija

Elonas Maskas, šis žmogus – kartu su Stivu Džobsu, Bilu Geitsu ir dar keletu kitų, – iš tų, apie kuriuos sunku pasakyti: ar jie pasinaudojo laikmečiu, kuriame jiems teko gyventi, ar pakeitė jį pagal savo poreikius. Viena aišku: be jų dabarties pasaulis būtų visai kitoks.

Elonas Maskas gimė 1971 m. PAR. Baigęs mokyklą septyniolikmetis būsimasis milijardierius išvyko į Kanadą. Po kurio laiko persilėlė į JAV. Studijavo verslą Pensilvanijos universitete, ten pat gilinosi ir į fiziką. Pradėjęs taikomosios fizikos studijas Stenfordo universiteto aspirantūroje mokslą netrukus metė ir įkūrė pirmąją iš savo sėkmingųjų kompanijų – Zip 2. Tai buvo interneto paslaugų verslo sritis, tuo metu anaiptol neatrodžiusi neginčijamai perspektyvia. Tačiau Elonas Maskas pasiekė savo: kai 1999 m. jis pardavė savo „pirmagimį“, sandorio suma siekė daugiau nei trečdalį milijardo JAV dolerių.

Neatrodo atsitiktiniu sekantis Elono Masko projektas: puikiai suvokdamas esamas ir būsimas interneto perspektyvas jis su bendraminčiais įkuria internetinių piniginių pervedimų kompaniją PayPal. 2002 m. elektroninės prekybos kompanija eBay antrąjį Masko startuolį įsigijo už 1,5 milijardo JAV dolerių. Šie du sėkmės pavyzdžiai vykusiai apibūdina E. Masko – žmogaus, tikslingai siekiančio savo užsibrėžtų tikslų – kelią į tikrąjį savo pašaukimą. Tikriausiai jis jautė pagaliau galėsiąs imtis įgyvendinti didžiuosius savo planus.

tesla elon mask

2004 m. Elonas Maskas prisijungė prie dviejų inžinierių ir verslininkų, metais anksčiau įkūrusių Tesla Motors – kompaniją, kuri skelbėsi gaminsianti elektromobilius. Greitai sėkmei koją pakišo kylanti ekonominė krizė: pirmasis automobilis pasirodė 2008 m. ir tik vienas Elonas Maskas žinojo, kokių pastangų prireikė, kad jo kaina planuotą viršytų tik 20000 dolerių. Netrukus po to kompanijos sėkme patikėjo ir į ją investavo toks automobilių gamybos autoritetas kaip Daimler. 2011 m. vasarą kompanija pristatė liukso klasės sedaną Model S, kurio techniniai duomenys išties įspūdingi: įsibėgėja iki 96 km/val per mažiau nei 4 sek., o su pilnai įkrautomis baterijomis gali nuvažiuoti kone puspenkto šimto kilometrų. Model X – taip vadinsis kuriamas elektrovarikliu varomas  visureigis.

Greta šio projekto Elonas Maskas ėmėsi saulės baterijų gamybos ir eksploatavimo verslo. Ir šiuo atveju jis prisijungė prie kitų įkurto, tačiau jo pažiūras ir verslo filosofiją atitinkančio projekto. Solar City – taip vadinasi kompanija, kuri gamina ir vartotojams asmeniniam naudojimui nuomoja modulines saulės elektrines. Įdomu tai, kad kalba eina būtent apie nuomą. Ir naudotojas moka ne už pačią elektrinės įrangą, bet už pagamintą elektrą. Šiuo metu ši sėkminga kompanija vertinama daugiau kaip 3 milijardais JAV dolerių.

Ko gero, dar vieną  Masko peojektą reikėtų laikyti, bent jau technologiniu požiūriu, aukščiausiu jo pasiekimu. Nors, kas žino, kas yra aukštuma nė penkiasdešimties neturinčiam verslo ir inžinerinės minties genijui, jei jo svajonėse – ir Marso įsisavinimas. Turima omenyje jo raketų Falkon gamybos kompanija Space X. Kaip jau ne kartą buvo, šis verslas buvo vystomas lygiagrečiai su kitais: pirmieji raketų startai (tuomet dar nesėkmingi) įvyko 2006-2008 m. 2012 m. Masko raketa Dragon pirmą kartą buvo sėkmingai panaudota gabenant krovinį į TKS. Taigi, labiau nei kuris kitas iš jo verslų ir išradimų, šis priartino Eloną Maską prie jo gyvenimo svajonės – Raudonosios planetos kolonizavimo. Kai kalba eina apie tokį žmogų, dievaži, nebežinai, kas yra fantazija, o kas lengvai gali virsti tikrove. Štai jo žodžiai: …“Aš norėčiau mirti Marse. Tačiau ne avarijos, atsitrenkus į jo paviršių metu“…

elon mask

Ir, galiausiai, – paskutinis Elono Masko projektas: užsimota sukurti – nė daugiau, nė mažiau – „penktąjį transportą“ . Pirmieji keturi, pasak Masko, – automobilių, geležinkelio, oro ir laivybos nebeatitinka žmonijos poreikių. Kalbama apie „hiperkilpą“ – taip sąlygiškai vadinamas elektrinis viršgarsinis transportas, kurio principas – didelio diametro vamzdyje su išretintu oru ant aerodimaminės pagalvės judanti keleivinė kapsulė. Panaši technologija naudojama traukinyje ant magnetinės pagalvės.  2013 m. kompanija parengė prezentacinį projekto pristatymą. Reikalingą elektroenergiją tiektų paties Elono Masko gamybos saulės elektros jėgainės, variklius ir kitą elektroniką ketinama  panaudoti išbandžius juos Tesla elektromobiliuose. Metalo lydiniai, savaime suprantama būtų išbandyti kosmoso skrydžių metu. Taip būtų sukurtas logiškas Masko išradimų tęstinumas. Apskaičiuota, kad 600 km atstumą tarp San Francisko ir Los Andželo „kilpa“ įveiktų per 35 minutes. Investicijos atsipirktų per 20 metų: tokiam projektui tai tikrai neilgas laiko tarpas.

Elonas Maskas sako: „ aš pirmiausiai galvoju apie tai, ar mūsų žinios apie bet ką – tiesa. Aš visą laiką viską stengiausi užginčyti – nuo vaikystės“. Pasak jo, didžiausia mūsų klaida – įprotis remtis analogijomis. Tačiau jis nėra svajoklis ir romantikas. Pasak jo, imtis naujo verslo – tai tas pats, kas žiūrėti į bedugnę. Pavojaus nuojauta jūsų niekada neapleis.

 

 

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in

Rašyti komentarą

Komentuoti čia