Nuo rugsėjo 1-osios dienos Lietuvoje įsigalioja nauja verslo veiklos forma – Mažoji Bendrija (MB). Anot ekonomikos apžvalgininkų, naujoji koncepcija supaprastins verslo steigimą bei valdymą. Išspręstos pagrindinės problemos su kuriomis anksčiau susidurdavo UAB steigėjai.
Įstatymas Seime priimtas prieš daugiau nei mėnesį, jį dar turi patvirtinti Lietuvos prezidentė. Turint omenyje, jog projektas „gimdytas“ beveik trejus metus, tai didelis pasiekimas skatinant verslumą Lietuvoje. Tačiau kokie konkretūs šios veiklos formos privalumai ir trūkumai?
Mažosios Bendrijos privalumai
Didžiausias MB privalumas – nereikia įstatinio kapitalo. Steigiant UAB reikia turėti 10 tūkstančių litų, o tai atbaidydavo nemažai norinčių įkurti savo verslą. Įstatinis kapitalas būdavo gana aukštas barjeras jaunam žmogui, norinčiam tik realizuoti savo kūrybines idėjas. Dabar ši problema visiškai išspręsta.
Antrasis privalumas tas, jog MB – ribotos atsakomybės įmonė. Bankroto atveju jos savininkai atsakys tik įmonės kapitalu bei turtu, įsipareigojimai nebus nukreipti į jų asmeninį turtą. Neribota atsakomybė buvo didžiausias individualios įmonės trūkumas, tad tikėtina, jog daugelis IĮ savininkų pakeis veiklos formą į MB.
Mažųjų bendrijų įstatymo projekte numatoma, kad šios veiklos formos steigimo procedūra bus itin paprasta: nereikės atidaryti banko sąskaitos įnešant kapitalą, reikia duomenis bus galima pateikti ir internetu. MB steigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą – tai leis sutaupyti dar keletą litų.
Mažajai bendrijai nebūtinas vadovas, kai tuo tarpu UAB vadovas ir buhalteris yra būtini etatai. Mažosios bendrijos savininkams suteikta galimybė verslo pradžioje sutaupyti būtiniems etatams. Užtenka išsirinkti žmogų, kuris atstovautų kitiems dalyviams.
Galiausiai, mažosiose bendrijose numatytas pelno išmokėjimas avansu. Uždaroje akcinėje bendrovėje pelnas išmokamas tik kartą per metus. Mažojoje bendrijoje dalyviai, pavyzdžiui, kartą per ketvirtį galės dalį pelno išsimokėti avansu.
Mažosios Bendrijos trūkumai
Žvelgiant į įstatymo projektą viskas atrodo gražu, didelių minusų nepastebėta. Vis dėlto ekonomikos apžvalgininkai teigia, jog minusai išryškės įkūrus pirmąsias MB. Tiesa, per ekonominį sunkmetį daugelis vietoj UAB kūrė viešąsias įstaigas, kurių nebus galima pertvarkyti į mažąsias bendrijas.
[quote]Didžiausias MB privalumas – nereikia įstatinio kapitalo. Steigiant UAB reikia turėti 10 tūkstančių litų, o tai atbaidydavo nemažai norinčių įkurti savo verslą. Įstatinis kapitalas būdavo gana aukštas barjeras jaunam žmogui, norinčiam tik realizuoti savo kūrybines idėjas. Dabar ši problema visiškai išspręsta.[/quote]Kitas mažųjų bendrijų minusas yra tas, kad nėra numatyta mokestinių lengvatų, taip vadinamų mokestinių atostogų. Kai kuriose valstybėse naujai įkurtos įmonės metams ar dvejiems atleidžiamos nuo mokesčių ir taip joms leidžiama atsistoti ant kojų.
Mažosioms bendrijoms galės būti taikomos tik Pelno mokesčio įstatyme numatytos lengvatos – tiek 5 proc. pelno mokesčio tarifas (jei mažoji bendrija atitiks kriterijus), tiek lengvatos įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus (jei bus tenkinamos sąlygos) ir kitos lengvatos. Tačiau specialių – tik mažosioms bendrijoms skirtų – lengvatų nėra numatyta.
Taigi, ką pasirinkti – MB, IĮ ar UAB?