Knygų apžvalgos

Makiaveliški patarimai verslininkams

//flickr.com
Filosofo samprotavimų adaptavimas šiuolaikiniam verslui ir lyderystei

Šiame straipsnyje siekiama parodyti Nikolo Makiavelio (Niccolo Machiavelli) teiginių adaptacijas šiuolaikinėje vadybai ir lyderystei skirtoje literatūroje. Metaforomis filosofo samprotavimai perkeliami į nūdienos verslo konkurencijos pasaulį, kuris dažnai susijęs su žiaurumu, jėgos prigimtimi, „mafijos“ grupuotėmės bei karais.

Tekste taip pat nagrinėjami Korleonių ir Sopranų klanų pavyzdžiai. Daroma prielaida apie galimus itališko Renesanso ir Makso Veberio analizuoto kapitalizmo skirtumus ir jų pasekmes. Šis straipsnis paremtas leidinio „Galios trajektorijos“ medžiaga, kurią Lietuvoje 2011-iais metais išleido „Versus Aureaus“ leidykla.

[post_blocks]

Šiuolaikinis konkurencinis, griežtai monopoliniu požiūriu apribotas verslas gyvena nenutrūkstančio karo režimu, kurį kartais nuskaidrina trumpos taikos sutartys ar laikinas jėgų balansas. Dabarties konkurencijos pasaulyje leidžiama daug, kas veda priešininko kompaniją prie bankroto: manipuliacija akcijomis, slaptos sutartys su priešininko partneriais.

Taip pat tai, kas nesitaria: šantažavimas, dempingas, teismai, siekis areštuoti konkurento turtą, gandai apie nemokumą, nelikvidumą, provokacijos dėl nekokybiškų prekių ir t.t. Nekalbu apie šeimos ir giminaičių šantažą, fizinę prievartą, teismų papirkinėjimą ir bylų inkriminavimą, politinį spaudimą, juodo kompromato rengimą.

Šiuolaikinė konkurencija sugriauna šeimas, išskaido draugus, ištremia į svečius kraštus, paskatina depresiją, fizinį savęs ir kompanijos sunaikinimą. Atitinkamai verslo ir karo analogijos leidžia taikyti su metaforų pagalba daugelį karinių sprendimų verslo įmonei.

Štai kodėl tarp šiuolaikinių vadybininkų gana populiaru skaityti Aleksandro Didžiojo, Sun Tzu, Nikolo Makiavelio ir Karlo von Klausevičio literatūros. Šiandien visą šią plejadą dar papildo įsivaizduojami „mafijos“ patarimai, atkeliaujantys  kino filmų. Visi jie atskleidžia strateginio ir taktinio mąstymo ypatybes, organizacinės veiklos ir konkurencinės kovos subtilybes.

Adaptuotas Nikolo Makiavelis verslui ir lyderystei

Dažniausiai europietiškas ir iš dalies amerikietiškas modernus ir į konkurencijos batalijas įklimpęs verslas, labiausiai apsiskaitę jo atstovai linksta naudotis makiaveliškais patarimais verslininkui ir įvairiausiomis, adaptuotomis šiems laikams, makiavelizmo versijomis.

Apie makiavelistinių modelių taikomumą verslo ir vadybos aplinkai vienas pirmųjų prabilo Antonis Džėjus (Anthony Jay), pastebėjęs, kad rinkos sistemingumas ir racionalumas, aiškinamas universitetuose, mažai ką bendro turi su sunkiai prognozuojama konkurencine aplinka ir dramatišku vadybininkų vaidmeniu.

[quote]Šiuolaikinė konkurencija sugriauna šeimas, išskaido draugus, ištremia į svečius kraštus, paskatina depresiją, fizinį savęs ir kompanijos sunaikinimą. Atitinkamai verslo ir karo analogijos leidžia taikyti su metaforų pagalba daugelį karinių sprendimų verslo įmonei.[/quote]

Alois Riklinas taip pas pastebi, jog Makiavelio filosofija, susijusi su aplinkybių vertinimu, narsumo ir sumanumo akcentavimu, daugiaplanės fortūnos apmąstymu bei neišvengiamų faktorių vertinimu, dorybių ribų diskutavimu ir jų pragmatika, yra taikytini šiuolaikiniam verslui.

Tarp vadybai ir verslui adaptuotų makiavelizmo versijų galima rasti visai paviršutiniškų, kaip antai tariamo capo V. knyga „Verslo Makiavelio vadovas. Mafijos patarimai“, kurioje yra integruoti tariami Al Kaponės patarimai bei supaprastintos Nikolo Makiavelio tezės.

Daugelyje naujausių knygų apie lyderystę ir verslą yra išbarstytos citatos ir Mario Puzo romanų apie Korleonių klaną. Šių romanų pagrindu buvo sukurtas Frensi Fordo Coppolos trijų dalių filmas „Krikštatėvis“ (angl. „The Godfather“), kurio scenarijaus citatos taip pat tapo vadybiniais „perlais“.

Šių knygų bei filmų populiarumą lemia išaugusi lyderystės renginių ir vadybos spektaklių rinka, kuri laipsniškai virsta apsišvietusio ir pasiturinčio vartotojo ideologija. Dar daugiau – rinkos lyderystė yra viena paklausiausių šiuolaikinių idėjų, o susieta su populiariu reginiu ir „vertingais“ patarimais ši idėja gali būti gerai perkama.

Be to, „nemeninio rašymo“ (angl. nonfiction writing) stiliaus knygų dauginimas yra tapęs svarbia šiuolaikinio verslo, nuolatos siekiančio išstumti akademinę literatūrą, dalimi. Pavyzdžiui, verslo mokyklose bei fakultetuose dėstoma verslo etika. Tačiau jos teiginiai dažnai prieštarauja makiavelizmo patarimams, kurie yra labiau adaptuoti rinkai.

Žinoma, „Krikštatėvio bibliotekėlės“ literatūra domisi ne visi vadybininkai ar organizacijų lyderiai. Pagaliau kiekvieno individualus skonis yra jo reikalas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kokius patarimus, kokias temas plėtoja šios knygos, galima manyti, kad jos skirtos pirmiausiai vidutinio verslo vadovams, tiems, kurie nuolat susiduria su konkurencija.

Žymos

Apie autorių

Gintautas Mažeikis (svečias)