Asmeninis tobulėjimas

Lyderystės stiliai

Autokratiškasis lyderystės stilius prieš demokratiškąjį stilių

Lyderiavimas – tai vadovavimo būdas. Tai gebėjimas paveikti darbuotojus entuziastingai ir su pasitikėjimu dirbti grupės tikslams.

Reikia pažymėti, kad lyderiavimas nėra administracinių gebėjimų sinonimas ir kad lyderiavimo prigimčiai ištirti dedama labai daug pastangų.

Vienas būdų yra sugretinti autoritarišką ir demokratišką lyderį, kurie turi daugybę skirtumų ir duoda skirtingą rezultatą.

Lyderystės tipai

Autokratiškas lyderis priverčia kitus dirbti, neleisdamas daryti įtakos sprendimams. Savo tikslams pasiekti jis naudoja bauginimus, grasinimus, turimą valdžią ir asmenines savybes.

Demokratiškas lyderis stengiasi įtikinti žmones, jis atsižvelgia į jų jausmus ir skatina dalyvauti, priimant sprendimus.

Kaip rodo tyrimai, demokratiški metodai suteikia lyderio pasekėjams didesnį pasitenkinimą darbu, jie geriau bendradarbiauja, tačiau abejojama, ar taip vadovaujant priimami sprendimai yra geresni.

[quote]Kaip rodo tyrimai, demokratiški metodai suteikia lyderio pasekėjams didesnį pasitenkinimą darbu, jie geriau bendradarbiauja, tačiau abejojama, ar taip vadovaujant priimami sprendimai yra geresni.[/quote]

Pastarųjų metų tyrimai kelia daugiau abejonių dėl demokratinio lyderiavimo būdo. Kadangi yra didelis išorės spaudimas, pvz., vyriausybės, vartotojų, ir jeigu lyderis bus pernelyg orientuotas į darbuotojus, gali nukentėti gamyba ir smukti moralė.

Daugiau apie autokratišką ir demokratišką lyderystės stilių galite sužinoti paspaudus ant nuotraukos apačioje.

Lyderiauti galima formaliai, t.y. turint deleguotą valdžią, kuri leidžia daryti didžiulę įtaką. Neformalūs lyderiai inicijuoja veiksmus, tačiau tokios pačios valdžios jie neturi.

Todėl lyderių pasirinkimas turėtų būti grindžiamas tiksliu aplinkos, t.y. esamos padėties, įvertinimu, nepamirštant, kad efektyvus lyderiavimas priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Lyderio savybės

Kažin ar atsirastų du žmonės, kurie visiškai sutartų dėl pageidaujamų savybių, kadangi galima išvardyti beveik visas žmogaus stipriąsias savybes ir dorybes.

Esminiai efektyvaus lyderiavimo bruožai yra gebėjimas įtikinti, patraukti, būti pavyzdžiu. Taip pat sakoma, kad lyderis turi stengtis tapti visiems žinomas ir kad jam svarbiau būti pripažintam negu populiariam.

Lordas Monthomeris knygoje „Lyderiavimo kelias“ taip apibūdina lyderį:

„…tai tas, į kurį žiūrima su pagarba, kurio asmeniniu sprendimu pasitikima, kuris įkvepia ir uždega paskui save vedamų žmonių širdis, įžiebia jų pasitikėjimą ir viltį, sugebėdamas paaiškinti visa, ko reikia, suprantama kalba.“

Česteris Barnardas knygoje „Vadovo funkcijos“ teigia, kad lyderiui būtinos šios savybės: įgūdžiai, profesinės žinios, įžvalgumas, fiziniai duomenys, gera atmintis, vaizduotė, ryžtas, ištvermė ir drąsa.

Taigi, galima teigti, kad sėkmingas lyderis turi būti nuovokus ir lankstus, sugebėti elgtis atitinkamai, t.y. vienu atveju jis turi būti stiprus, kitu atveju – nuolaidus.