Asmeninis tobulėjimas

Lyderystės stiliai

Autokratiškasis lyderystės stilius prieš demokratiškąjį stilių

Bruožų teorija

Ši teorija buvo pradėta kurti penktame dešimtmetyje, kai suabejota, jog esama ypatingų lyderio bruožų.

Buvo nuspręsta, kad geriausiai lyderių savybes pavyks išnagrinėti, stebint jų elgesį arba jų elgesio stilių, kuris priverčia kitus žmones eiti paskui.

Bruožų teorijos buvo pradėtos kurti, remiantis savybėmis, kurių turėjo didieji arba garsiausi lyderiai iš prigimties, kurie, manyta, gimė su lyderio savybėmis.

Vėliau nuspręsta, jog žinodami, kokių savybių turi lyderiai iš prigimties, kiti žmonės gali pasistengti jas išsiugdyti mokydamiesi ir dirbdami.

Socialinius psichologus lyderystė domina ne vien dėl asmeninių lyderių savybių, bet ir dėl jų elgesio darbe. Mokslininkai priėjo išvados, jog lyderių elgesiui būdingi du esminiai aspektai:

  • Rūpinimasis žmonėmis;
  • Rūpinimasis gamyba.

Mokslininkai apibendrino, kad pasirenkant tinkamą vadovavimo stilių – autokratinį ar demokratinį – vadovui reikėtų atsižvelgti ir įvertinti tris dalykus:

  • Asmeninis suinteresuotumas – vadovas turi apgalvoti savo paties vertybes, polinkį lyderiauti ir pasitikėjimo pavaldiniais laipsnį;
  • Pavaldinių suinteresuotumas – vadovas turi paisyti pavaldinių norų jaustis atsakingiems, nepriklausomiems ir ar pageidauja būti įtraukti į problemų sprendimą;
  • Aplinkybių sąlygos – būtina įvertinti pačią problemą, grupės galimybes išspręsti problemą, laiką, organizacijos istoriją ir tipą.

Lyderystės stiliai

Plačiai žinomas Daglo Magregorio požiūris į lyderystės stilius sukėlė daug diskusijų ir buvo aršiai kritikuojamas. Savo prielaidas apie žmogaus prigimtį ir elgesį jis išdėstė, analizuodamas dvi lyderystės teorijas, pavadintas teorija X ir teorija Y.

[quote align=“right“]Bruožų teorijos buvo pradėtos kurti, remiantis savybėmis, kurių turėjo didieji arba garsiausi lyderiai iš prigimties, kurie, manyta, gimė su lyderio savybėmis.[/quote]

Jis nusprendė, kad žmonėms vadovaujama pagal teoriją X, kuri, jo manymu, yra neteisinga. Ši teorija teigia, kad:

  • Vidutinis žmogus nemėgsta darbo ir jeigu tik gali, vengia jo;
  • Todėl norint, kad žmonės dirbtų organizacijos tikslams, reikia juos skatinti, kontroliuoti, nukreipti, gąsdinti nuobaudomis;
  • Vidutiniam žmogui patinka, kai jam vadovaujama, jis linkęs vengti atsakomybės, neturi didelių ambicijų ir labiausiai nori būti saugus.

Magregorio teigimu, toks požiūris remiasi klaidingomis prielaidomis apie motyvaciją, todėl jis pasiūlė teoriją Y, teigiančią, kad:

  • Eikvoti fizines ir protines pastangas darbui yra taip pat natūralu, kaip žaisti arba ilsėtis. Darbas gali būti pasitenkinimo šaltinis;
  • Siekdami uždavinių, kuriems yra įsipareigoję, žmonės sugeba patys sau vadovauti ir save kontroliuoti;
  • Įsipareigojimas uždaviniams priklauso nuo atlygio, siejamo su pasiekimais;
  • Atitinkamomis sąlygomis galima išmokyti žmones prisiimti atsakomybę ir siekti jos;
  • Dauguma žmonių sugeba naudotis vaizduotės galia ir kūrybiškai mąstyti;
  • Intelektualinis vidutinio žmogaus potencialas gamybiniame gyvenime realizuojamas tik iš dalies.

Praktiškas vadovas pasinaudos įvairių požiūrių į lyderystės stiliaus analize, tačiau jis turi padaryti savo išvadas ir prisitaikyti prie esamos situacijos.