Krypties nurodymas prieš detalų planavimą
Kadangi lyderystės esmę sudaro pokyčio inicijavimas, tai krypties nurodymas yra tas veiksnys, kuris pokyčių įgyvendinimą paverčia nuoseklia užduotimi.
Krypties nurodymas nėra ilgalaikis planavimas. Bendrovių vadovai šias sąvokas dažnai sumaišo. Planavimas yra deduktyvus procesas, kai tuo tarpu krypties nurodymas labiau induktyvus. Lyderiai privalo suvokti pilną informacijos ir ryšių tarp žmonių paveikslą.
Krypties nurodymas nesukuria planų, o nurodo viziją bei galimas strategijas. Jos apibūdina verslo modelį, naudojamas technologijas bei bendrovės kultūrą. O jos ir parodo, kokius ilgalaikius tikslus galėtų užsibrėžti bendrovė.
Sukurti bendrovės viziją nėra magiškas, tačiau taip pat ir nelengvas darbas. Kartais šis procesas vargina, nes reikia suvokti didžiulius informacijos srautus. Viziją pajėgūs sukurti plataus mąstymo ir rizikos nebijantys strategai.
Vizija neprivalo būti inovatyvi ar originali. Tačiau ji turi sukurti vertę visoms interesų grupėms: klientams, darbuotojams, akcininkams. Gerą viziją nesunku paversti puikia konkurencine strategija.
Viena didžiausių klaidų yra manyti, kad ilgalaikis planavimas bus puikus pakaitalas krypties nurodymui. Kai verslo aplinka keičiasi taip greitai kaip šiandien, ilgalaikis planavimas gali apskritai neduoti jokios naudos. Be to, sukurti ilgalaikį planą užima daug laiko.
Jei bendrovė neturi krypties, net trumpalaikis planavimas atrodo kaip beprasmė veikla. Be vizijos ir strategijos, kuri sumažintų veiklos diapozoną, planavimas tėra laiko švaistymas.
Planavimas nėra krypties nurodymo pakaitalas, o veikiau krypties nurodymo papildymas. Gerai paruoštas planas atlieka kontrolinio sąrašo funkciją, kuri parodo, ar teisinga kryptimi einama.
Žmonių nukreipimas prieš žmonių organizavimą
Modernioji organizacijos teorija teigia, kad visi žmonės organizacijoje yra vienas nuo kito priklausomi ir nei vienas neturi visiškos autonomijos. Darbuotojai yra „apjungti“ kitų darbu, technologija, vadybos sistema bei hierarchija.
[quote align=“right“]Sukurti bendrovės viziją nėra magiškas, tačiau taip pat ir nelengvas darbas. Kartais šis procesas vargina, nes reikia suvokti didžiulius informacijos srautus. Viziją pajėgūs sukurti plataus mąstymo ir rizikos nebijantys strategai. Vizija neprivalo būti inovatyvi ar originali. Tačiau ji turi sukurti vertę visoms interesų grupėms: klientams, darbuotojams, akcininkams.[/quote]Šie tarpusavio ryšiai pateikia vadovams didžiulį iššūkį, kai organizacijai reikia keistis. Vadovai, kurie yra išsimokslinę vadyboje, tačiau mažiau išsimokslinę lyderystėje, mano, kad užtenka žmones „organizuoti“.
Tiesa ta, kad vadovai gali organizuoti žmonių įdarbinimo ar jų motyvavimo sistemą. Tai reikalauja sprendimo, paremta daugybe sudėtingų kintamųjų.
Bendrovė turi pasirinkti organizacinę struktūrą, atskaitomybės sistemą. Darbuotojus reikia tinkamai apmokyti, tinkamai perduoti jiems užduoti ir nuspręsti, kiek ir kam savarankiškumo jiems atiduoti. Šie sprendimai primena architektūrą.
Žmonių nukreipimas yra kas kita. Tai veikiau komunikacijos, o ne organizavimo užduotis. Kartais bendrauti reikia ne tik su darbuotojais, bet ir vadovai, akcininkais, tiekėjais ar net klientais.
Todėl nepaprastai svarbu turėti patikimo žmogaus reputaciją. Jei lyderis savo žodžių neįrodo konkrečiais veiksmais, tai vargu ar sekantį sykį jo paties komanda patikės šiuo žmogumi. Reputacija yra svarbu.
Pirmas žingsnis žmonių nukreipimo link yra sukurti bendrą organizacijos vizijos žinutę, kurią būtų galima paskleisti visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų. Turėdami šį „pamatą“ darbuotojai užtikrintai žinos, kurie jų veiksmai dera su vizija, o kurie jai prieštarauja.
