Įdomybės

Kriminalinio pasaulio ypatumai (I dalis)

Apie vieną žiauriausių Italijos nusikalstamų grupuočių

Iš Italijos pasiekė žinia, kad garsiojo Paulo Di Lauro narkotikų imperija žlunga. Dešimtmečius klestėjusi sudėtinga organizacija įžengė į mirties etapą – kai kurie vadovai atsiskyrė ir suformavo savo autonominę grupę.

Nepaisant sunkių laikų, Paulo Di Lauro pelnytai galima laikyti vienu pavojingiausiu kamoriečių (žmogus, priklausantis “Gomoros” nusikalstamai imperijai).

Jo “nuopelnas” – didžiausios narkotikų verslo organizacijos sukūrimas. Jo klanui priklausė didžiausia narkotikų rinkos dalis Italijoje bei, manoma, visame pasaulyje.

[post_blocks]

Anot kai kurių šaltinių, jo sukurta verslo struktūra duodavo maždaug 500 proc. pelno nuo investuotos sumos. Pats Paulo Di Lauro uždirbdavo 500 tūkst. eurų (1,7 mln. litų) per dieną arba 180 mln. eurų (620 mln. litų) per metus. Kaip jam tai pavyko?

Organizacinė klano struktūra

Žinoma, svarbiausią vaidmenį čia vaidina puikiai organizuota struktūra, paremta multi-level bendrovių principu. Ji susideda iš keturių lygmenų:

Pirmasis lygmuo: įkūrėjai, klano viršininkai, finansuotojai. Jų darbas yra kontroliuoti verslo procesus, užtikrinti saugumą, kovoti su kitais klanais dėl vietos “po saule”.

Antrasis lygmuo: tiesiogiai dirbantys su narkotikais. Šie žmonės nėra tokie įtakingi, kaip klano įkūrėjai bei viršininkai, tačiau atlieka labai svarbią funkciją organizacijoje. Jų dėka vyksta sandoriai, mainai, derybos. Jie perka, sveria, pakuoja, atsako už ryšius su narkotikų prekeiviais gatvėse.

Trečiasis lygmuo: prekeivių viršininkai. Turi tiesioginį kontaktą su prekeiviais, savo pavaldiniais. Jų užduotis: užtikrinti prekeiviams apsaugą, organizuoti pabėgimo būdus, jie taip pat rūpinasi parduotuvių bei saugyklų, kuriose laikomi narkotikai, saugumu, laiku pastebi iškilusias kliūtis ir jas išsprendžia.

Ketvirtasis lygmuo: platintojai, prekeiviai. Šio lygmens žmonės neturi įtakos ir apskritai nėra klano nariai. Tūkstančiai tokių “kurjerių” šiaip ne taip išlementų šeimos pavardę, kuriai dirba, nors patys nėra tuo tikri. Jei kuris nors suimtasis nuspręstų netylėti, jo žinios apsiribotų specifine, minimalia informacija, kurios neužtektų norint suprasti veiklos žemėlapį, milžinišką organizacijos struktūrą.

[quote align=“right“]Anot kai kurių šaltinių, jo sukurta verslo struktūra duodavo maždaug 500 proc. pelno nuo investuotos sumos. Pats Paulo Di Lauro uždirbdavo 500 tūkst. eurų (1,7 mln. litų) per dieną arba 180 mln. eurų (620 mln. litų) per metus.[/quote]

Be minėtos hierarchijos egzistuoja ir atskiri departamentai, atliekantys tam tikras funkcijas, kurių pati svarbiausia, žinoma, apsauga.

Karinė saugumo komanda yra pagrindinė jėga, užtikrinanti apsaugą visam klanui. Šiai “nedidelei kariuomenei” priklauso ginkluotos grupuotės ir teritorijas išraizgę šoninės apsaugos flangai. Iš viso organizacijai priklauso apie 300 tokių žmonių.

Kariuomenės nariai turi platų ginklų arsenalą, sujungtą su šaltkalvių skyriumi, kurios paskirtis yra sunaikinti ką tik žmogžudystėms įvykdyti panaudotus ginklus.

Veikė logistikos tinklas, sudarantis sąlygas žudikams pasprukti iškart po pasalos, panaikinti šūvio dulkių pėdsakus ir “susiveikti” alibi dėl prastai sumėtytų pėdų. Netgi veikė tinklas žmonių, atsakingų už ginkluotų grupuočių drabužius: anonimiškus sportinius kostiumus, visą veidą uždengiančius motociklininko šalmus, kurie iškart po operacijos būdavo sunaikinami.

Žymos

Apie autorių

Mindaugas Biveinis