„Mokytojas atidaro duris, tačiau mokinys pro jas turi įeiti pats“, – kinų patarlė
Tai yra kiek kitokia koučingo technikų grupė. Dauguma jų padeda vesti ir valdyti koučingo pokalbį. Koučingo specialistas organizuoja kliento tobulėjimą ir atsako už koučingo procesą – koučingo pokalbių eigą ir jų visumą. Jei pašnekovui reikia apmąstymo, koučingo specialistas yra atsakingas už tai, kad jis jį gautų.
Jei klientui reikia praktikos, koučingo specialistas pasirūpina, kad klientas iš to pasimokytų. Jei klientui netinka „namų darbai“, koučingo specialistas atsakingas už tai, kad klientas gautų tokias užduotis, kurių metu mokytųsi geriausiai.
Koučingo specialistas turi pasirūpinti, kad koučingo procesas tiktų klientui, kad jo metu klientas tobulėtų ir pasiektų norimus pokyčius. Koučingo praktikos pradžioje ši sąvoka koučingo specialistams būna painoka. Labai gerai žinau, kad pradedantysis koučingo specialistas nori padėti klientui ir karto įrodyti sau, kad jie yra tikrai kompetentingi. Todėl jie deda visas pastangas, kad padarytų klientą laimingą, kad jam įtiktų.
Deja, visa tai – ne koučingo specialisto, o kliento galioje. Būtent klientas atsako už tai, kaip dalyvauja koučingo procese, kiek atsiduoda savo tobulėjimui ir kiek nori keistis. Tai klientas kuria koučingo turinį ir nurodo koučingo kryptį. Tuo tarpu koučingo specialistas visa savo esybe siekia klientui sudaryti kuo geresnes sąlygas tai atlikti. Tad koučingo procesas yra abipusis.
Geras koučingo procesas yra toks, kuris tinka klientui ir skatina du pagrindinius dalykus – kliento įsisąmoninimą ir atsakomybę veikti (keistis). Koučingo proceso pabaigoje klientas turi gebėti savarankiškai judėti norimo pokyčio link. Arba būti pradėjęs jį įgyvendinti, arba būti jį užbaigęs.
Dažniausiai koučingo procesas nutrūksta tada, kai klientas pasako – aš žinau, ką turiu daryti, aš prisiimu atsakomybę veikti ir darysiu A, B, C, D… Tuomet klientui gali būti reikalingos tik palaikomosios koučingo sesijos, kuriose su koučingo specialistu jis aptaria savo pažangą.
Koučingo procesas yra labai dinamiškas, gyvas. Jį lemia daugybė veiksnių – nuo techninių dalykų, tokių kaip kliento ir koučingo specialisto susėdimo tvarka, iki visiškai neapčiuopiamų aspektų, tokių kaip abiejų žmonių „chemija“. Šiame tekste pateiksiu pagrindines koučingo proceso valdymo technikas, kurios padės jį padaryti naudingą ir prasmingą abiem jo dalyviams.
Apie koučingo modelius
Pasitelkę koučingo modelius koučingo specialistai valdo koučingo pokalbius. Modeliai yra skirti būtent koučingo specialistams, nes klientai tikrai nesigilina į tai, kokia tvarka vyksta koučingo pokalbis. Problemų atsiranda tada, kai koučingo specialistai bando klientą taikyti prie modelio, o ne modelį prie kliento.
Atsitinka kurioziškų situacijų, kai koučingo specialistai stengiasi išpildyti visas koučingo modelių sudedamąsias dalis, o konkrečiame pokalbyje nereikia jokio modelio. Galbūt koučingo specialistui tereikia klausytis ir pabūti su klientu.
Kita vertus, be koučingo modelių labai sunku mokytis koučingo. Modeliai suteikia pradinę struktūrą, parodo darbo kryptis, o be šių dalykų koučingo pradžia yra nelengva. Besimokantiems koučingo visada patariu pradėti nuo jau sukurtų koučingo modelių ir vėliau kurti savo unikalią koučingo praktiką. Turėdami daugiau patirties galėsite nuspręsti, kuriais modeliais vadovautis ir ar iš viso vadovautis.