Prieš žodį „strategija“ galime prilipdyti daugybę kitų žodelių iš verslo pasaulio: portfelio, diversifikavimo, plėtros, prekės ženklo, produkto, rinkodaros, kainodaros, gamybos, IT, paskirstymo, personalo valdymo, komunikacijos, ryšių su klientais, tiekimo grandinės.
Visos šios ir daugelis kitų strategijos formų yra variacijos dviejų pagrindinių strategijos tipų: korporacinės strategijos (angl. corporate strategy) ir verslo strategijos (angl. business strategy). Šiame stripsnyje apibūdinsime skirtumą tarp korporacinės ir verslo strategijos.
[post_blocks]Koks yra skirtumas tarp korporacinės ir verslo strategijos?
Dažniausiai, korporacinė strategija yra kompanijos visumoje (angl. as a whole) esančios strategijos apibūdinimas, kai tuo tarpu verslo strategija apibūdina atskiro (angl. individual) verslo ar produkto, esančio kompanijos viduje, strategiją.
Tačiau toks šių dviejų sąvokų paaiškinimas tampa nebetikslus, kai bandome atsakyti į pagrindinius strategijos keliamus klausimus:
- Koks yrs tikslinis vartotojas?
- Koks yra vertės pasiūlymas tiksliniam vartotojui?
- Kokių įgūdžių reikia, kad sukurti tą vertės pasiūlymą?
Į šiuos klausimus sudėtinga atsakyti kompanijoms (koncernams), turinčioms įvairių verslų, pvz. „MG Baltic“ (www.mgbaltic.lt), „Vilniaus Prekyba“ (www.vilniausprekyba.eu) ar „Achemos Grupė“ (www.achemosgrupe.lt). Tiesą pasakius, atsakyti yra beprasmiška.
Į šiuos klausimus gali atsakyti tik atskirų verlso vienetų, kurias valdo šie koncernai, vadovai. Ar tai reiškia, kad korporacinė strategija tėra niekam nereikalingas popieriaus gabalas? Ne, visiškai ne. Korporacinė strategija iškelia dar du labai svarbius klausimus:
- Kurioje srityje turime vykdyti savo veiklą?
- Kaip kompanija sukuria vertę atskiriems verslo vienetams?
Vertės sukūrimas atskiriems verslo vienetams reiškia prisidėti prie verslo vienetų konkurencingumo stiprinimo. Kitaip tariant, atskiras verslo vienetas turėtų gauti priėjimą prie išteklių, kurie prieinami visiems kompanijai priklausantiems verslams.
Koncernui „Vilniaus Prekyba“ išskirtinis išteklius/gebėjimas yra didelė patirtis mažmeninėje prekyboje bei valdomas nekilnojamasis turtas, todėl visi šio koncerno esami (o turbūt ir būsimi) verslai bus paremti šiais turimais ištekliais/gebėjimais. Tuo tarpu koncerno „AL Holdingas“ (www.algrupe.lt) išskirtinis išteklius yra knygų vertės grandinės (nuo knygos pagaminimo iki realizavimo) kontrolė.
[quote]Koncernui „Vilniaus Prekyba“ išskirtinis išteklius/gebėjimas yra didelė patirtis mažmeninėje prekyboje bei valdomas nekilnojamasis turtas, todėl visi šio koncerno esami (o turbūt ir būsimi) verslai bus paremti šiais turimais ištekliais/gebėjimais.[/quote]Svarbiausia yra tai, kad iš turimo ištekliaus/gebėjimo naudos gauna visi kompanijai priklausantys verslo vienetai. Atsiranda sinerginis ryšys, kitaip tariant, verslo vienetai kartu yra vertingesni už verslo vienetus atskirai. Jei ne ši vertė, nebūtų prasmės verslo vienetams glaustis po vienu skėčiu – ši vertė yra koncernų raison d’être.
Dar keletas žodžių apie korporacinę strategiją
Su korporacine strategija susiję ketvirtasis ir penktasis klausimai yra priklausomi vienas nuo kito. Nuspręsdami kurioje srityje norite vystyti savo verslą, iš anksto turite susikurti išteklius bei gebėjimus, reikalingus norint suklestėti toje srityje. O nuo jūsų turimų išteklių bei gebėjimų priklauso, kurioje srityje jums labiausiai verta plėtoti savo verslą.
Deja, daugybė už strategiją atsakingų žmonių retai turi atsakymą į penktąjį klausimą, kai kurie net nesusimąsto, jog reikėtų turėti. Būtent todėl tiek daug konglomeratų nesukuria papildomos vertės ir po kurio laiko juos tenka skaidyti. Šis reiškinys ypatingai matomas užsienyje, pvz., „McGraw-Hill“ ar ITT kompanijos.
Ypač stambiems konglomeratams korporacinę strategiją galima skaidyti į dar mažesnius lygmenis. Net ir lietuviško kapitalo koncernas „MG Baltic“ yra išskaidytas į tris mažesnius koncernus: „MG Baltic Trade“ (prekybos koncernas), „MG Baltic Investment“ (investicijų koncernas) ir „MG Valda“ (NT koncernas).
Netgi tam tikri divizionai, segmentai, grupės ir net verslai savo viduje gali turėti labai įvairų veiklų portfelį, kurie tarpusavyje turi mažai ką bendro. Tokiu atveju viena uždaroji akcinė bendrovė (UAB) gali turėti keletą ar net keliokią korporacinių strategijų. Vis dėlto, tai pasitaiko labai retai.