„Šventasis Gralis“
Verslo kalba „Šv. Gralis“ – tai strategija, kuri visada yra nepasiekiama. Jeigu „stebuklingo atsakymo“ atveju teikiama per didelė reikšmė vienam veiksniui, tai „Šv. Gralis“ ypatingai sureikšmina veiksnį, kuris net neegzistuoja.
Interneto įmonių kūrimosi bumo metu dauguma buvo įtikėję „pirmesniojo pranašumu“, kitaip tariant, buvo siekiama pirmiesiems užkariauti naujas žemes.
Tačiau nebuvo pagalvota apie „pirmesniojo“ pranašumą internete – įmonės čia dygsta kaip grybai po lietaus, bet lygiai taip pat ir dingsta. Interneto įmonių verslas yra itin pažeidžiamas – ką gali padaryti tu, po 5 minučių padarys tavo konkurentas.
Visgi kai kurie vadovai vis dar ieško nuostabios idėjos, kurios realybėje neįgyvendinsi.
„Netinkamas indikatorius“
Netinkamas indikatorius – klaidingai vadovo pasirinktas sėkmės rodiklis. Metaforiškai kalbant, verslo žaidynių metu stebima ne ta švieslentė. Kaskart, kai įmonės vadovai per daug pabrėžia tam tikrus rodiklius, įmonė rizikuoja sau pakenkti.
„Rubbermaid“ žiniasklaidos buvo pakrikštyta kaip „naujų produktų mašina“. Įmonės vadovams kuo toliau, tuo labiau ėmė rūpėti tik inovacijos.
Bendrovės vadovas pasirinko netinkamą rodiklį – jis skatino „Rubbermaid“ ir toliau didinti inovacijų bei naujų produktų pristatymų skaičių ir visiškai užmiršo tokius „nesvarbius“ dalykus, kaip kaina ar kokybė.
Taip, pirmauti svarbu, tačiau tik tol, kol pranašumas rūpi ir klientams.
Tobulumo ydos
Vos įžengęs pro duris jauti tos įmonės darbuotojų pasidžiavimą ir energiją. Čia aiškiai suprantama, kas daroma ir ko siekiama, o pardavimu užsiimantis personalas nežino žodžio „ne“. Pats nuostabiausias dalykas – įmonėje tvyranti ypatinga komandos dvasia. Taip, tokių įmonių būna. Deja, tai nėra siekiamybė.
Ar gali taip būti? Ar kartais nereikėtų siekti visų tokios pavyzdinės įmonės ypatybių? Reikia. Tačiau tik su sąlyga, kad atsižvelgiama į tam tikrus veiksnius. Jei kurios nors iš šių ypatybių pernelyg ryškios, – gresia krachas.
[quote align=“right“]Vos įžengęs pro duris jauti tos įmonės darbuotojų pasidžiavimą ir energiją. Čia aiškiai suprantama, kas daroma ir ko siekiama, o pardavimu užsiimantis personalas nežino žodžio „ne“. Pats nuostabiausias dalykas – įmonėje tvyranti ypatinga komandos dvasia. Taip, tokių įmonių būna. Deja, tai nėra siekiamybė.[/quote]Kodėl? Todėl, kad įmonėje susiformuoja izoliuota kultūra – sistema, nepriimanti jokios informacijos, kuri neatitinka joje viešpataujančios tikrovės įsivaizdavimo. Kaip atpažinti šias įmones? Paprastai. Geriausias lakmuso popierėlis – vadovas ir jo vartojamos frazės.
„Pasitikėkite mumis – mes žinome, ką darome“. Kai įmonė tvirtai ir nesvyruodama žino, ką daro, jos vizija labia lengvai gali tapti inertiška.
Po kurio laiko vadovas gali imtis tam tikrų sprendimų ne todėl, kad jie yra prasmingi verslo požiūriu, o todėl, kad reikia įgyvendinti viziją. Kuo labiau įmonei sekėsi praeityje, tuo didesnė tikimybė, kad jos vadovas nesiims keisti modelio, dėl kurio suklestėjo.
„Mums nereikia, kad klientai nurodinėtų, ką daryti“. Jei kada išgirsite įmonės vadovą sakantį tokią frazę, pasižymėkite tai kaip pirmą pavojaus ženklą. Tai didelė tikimybė, jog šios įmonės vadovas mano, kad pirkėjai norės visko, kas jiems bus pasiūlyta. Remdamiesi įsitvirtinusiu kompanijos vardu, jie tikisi, kad žino, ko nori klientas. Nes, jų nuomone, klientas šiandien nori to paties, ko ir vakar.
„Aš kalbu visos įmonės vardu“ – žinoma, labai smagu, kai įmonės vadovas prisiima visą atsakomybę ir pabrėžia bendrą „komandos dvasią“. Dažnai klestinčių įmonių direktoriai neklausia komandos nuomonės. Jų nuomonė – komandos ir visos įmonės nuomonė. Deja, kaip jau matėme iš kai kurių pavyzdžių, ji ne visada būna teisinga.
