Asmeninis tobulėjimas

Kodėl žlunga šaunūs vadovai?

Vadovų žlugimo priežastys ir pasekmės

Įmonių įsigijimas arba susijungimas

Ką reiškia būti „pirmąja“? Įmonei „Saatchi&Saatchi“ tai buvo raktinis žodis, kuris reiškė pralenkti visus ir nuolat būti viršūnėje.

Bendrovę valdę broliai Morisas ir Čarlzas Satči (Maurice Saatchi, Charlse Saatchi) garsėjo kaip nevaldomo charakterio, arogancijos ir įžvalgos nestokojantys verslininkai.

Kai 1987 metais „Saatchi&Saatchi“ įsigijo 37 įmones tam išleidusi daugiau nei 1 milijardą dolerių, ji tapo pirmąja pasaulio bendrove, įtraukta į trijų didžiausių vertybinių popierių biržų – Londono, Niujorko ir Tokijo – prekybos sąrašus.

Tačiau Broliai Satči nebemokėjo sustoti. Jie pirko ir pirko, plėtėsi ir plėtėsi, kol… galų gale „sprogo“. 1994 metais Čarlzas ir Morisas atsisakė pareigų ir paliko įmonę.

Kiekvienam, išskyrus brolius Satči, buvo aišku, kad įmonių it obuolių pirkimas parduotuvėje geruoju nesibaigs. Tačiau ne charizmatiškieji broliai Morisas ir Čarlzas, o agresyvus vadovavimas ir beatodairiškas tikslo siekimas, kuris, beje, iškėlė bendrovę virš kitų, ją ir pražudė.

Daugiau ir greičiau ne visada reiškia geriau, ir vadovas tą turėtų suprasti geriausiai.

Netikusi strategija – pasirenkama klaidinga kryptis

Ne visada tik generalinis direktorius priima lemtingąjį sprendimą. Kartais tą padaro ir viduriniojo lygio vadovai. „Boston Red Sox“ – viena seniausių beisbolo komandų Amerikos lygoje, įkurta 1901 metais, nuo 1946 metų įsitvirtino Amerikos lygoje kaip viena stipriausių komandų bei pelningiausių sporto pasaulio įmonių.

Tiesa, tai ir kompanija, kuri paskutinė iš visos aukščiausiosios lygos komandų priėmė juodaodžius žaidėjus į savo gretas. Kodėl? Nes jos generalinis direktorius Džo Kroninas (Joe Cronin) – senojo sukirpimo airis, nors ir buvo puikus verslininkas, turėjo savų įsitikimų, o atrankų vadovai buvo iš anksto nusistatę prieš afroamerikiečius.

Tad kartais perspektyvūs žaidėjai net nesulaukdavo paties Dž. Kronino dėmesio – norėdami įsiteikti direktoriui atrankų specialistai juos atmesdavo kaip ne „Red Sox“ stiliaus. Ir tik tada, kai „baltųjų komanda“ buvo išspirta iš nacionalinės lygos, įmonės akcijos krito žemiau kritinės ribos, o prie įmonės būstinės pasirodė įniršę sirgaliai, strategija buvo pakeista.

[quote]Tikrosios, beveik visų didesnių nesėkmių priežastys – tai veiksniai, kurie nukreipia įmonę netinkama linkme ir verčia jos laikytis. Beveik visada viena svarbiausių priežasčių – vadovų susidarytas labai netikslus realybės vaizdas.[/quote]

Akivaizdu, kad „Boston Red Sox“ pasirinkta strategija buvo iracionali ir netikslinga. Tad kodėl ji buvo pasirinkta?

Asmeniniai vadovo įsitikinimai neatsilaikė prieš rinkos taisykles. Sirgaliams tereikėjo pergalių, ir jiems nebuvo svarbu, kokios spalvos žaidėjai muš kamuoliuką. Tereikėjo jį atmušti. Be to, Dž. Kroninas per daug pasitikėjo savo viduriniosios grandies vadovų nuomone – ne visada visos įmonės darbuotojų tikslai, motyvai ir metodai sutampa. Tai išsiaiškinti – vadovo pareiga.

Nesėkmių priežastys

Taigi, žinome, kas atsitinka, kai šaunūs vadovai neišlaiko svarbiausio išbandymo. Tačiau kodėl taip atsitinka? Kokios elegesio ypatybės lemia tokias nesėkmes?

Tikrosios, beveik visų didesnių nesėkmių priežastys – tai veiksniai, kurie nukreipia įmonę netinkama linkme ir verčia jos laikytis. Beveik visada viena svarbiausių priežasčių – vadovų susidarytas labai netikslus realybės vaizdas. Taigi, koks vadovo požiūris gali būti ydingas ir kaip jis gali pakenkti įmonei?

Dažniausias paklydimo rūšis metaforiškai galima įvardyti kaip „stebuklingą atsakymą“, „Šv. Gralio ieškojimą“ ir „netinkamą indikatorių“.

„Stebuklingas atsakymas“

Ant šio kabliuko užkibę vadovai priimdami visus sprendimus vadovaujasi vienu principu, nuo kurio, jų manymu, priklauso sėkmė. Tikėdami „stebuklingu atsakymu“, vadovai susikoncentruoja į vieną principą arba modelį ir atsisako kitų.

Pavyzdžiui, „General Motors“ generalinio direktoriaus sprendimas, kad robotai sustabdys kylantį darbininkų nepasitenkinimą dėl mažų algų ir darbo sąlygų. Viską atliks robotai! Tačiau nebuvo atkreiptas dėmesys į kitas smulkmenas.

Būdamas charizmatiška asmenybė jis sugebėjo idėjos teisumu įtikinti ir visus kitus. Deja, „stebuklingas atsakymas“ ne veltui rašomas kabutėse.

Žymos

Apie autorių

Kasparas Dapšys

Rašyti komentarą

Komentuoti čia