Knygų apžvalgos

Knygos „Automatizuokite tai“ apžvalga

Algoritmų užuomazgos ir raida, jų dabartis ir ateitis

Žmonija puikiai moka kurti mechanizmus, išsiurbiančius džiaugsmą iš mūsų gyvenimų. Vietoj didvyrių-atradėjų, tokių kaip Neilas Armstrongas, dabar į kosmosą skrenda maži aparatai, gebantys atlikti ir mokslinius eksperimentus, ir užfiksuoti kvapą gniaučianžias nuotraukas. Kad ir kaip malonu vairuoti automobilius, šie tampa vis labiau savarankiški.

Anot knygos „Automatizuokite tai“ (angl. „Automate This“) autoriaus Christopherio Steinerio, viskas eina tik blogyn. Būtent jis stebėjo, kaip Volstrytas ėmė naudotis algoritmais devintojo dešimtmečio pabaigoje, kad 60 proc. prekybos operacijų.

[post_blocks]

Jis teigia, jog Volstryte pritaikytas algoritmų veikimo modelis netrukus apims ir kitas sritis. Algoritmas – sudėtingų matematinių formulių visuma – padės atlikti tas užduotis efektyviau, kurių negali įgyvendinti žmogaus protas. Viena vertus, tai yra gerai – efektyvumas didina vertę. Kita vertus, algoritmai gali pakeisti kūrybinę veiklą – be darbo liks tūkstančiai žmonių..

Algoritmų užuomazgos ir raida

IX amžiuje persų matematikas Abu Abdullah Muhammad al-Khwarizmi savo matematikos veikaluose aprašė algoritmų sąvoką. Tačiau jų naudojimas pradėtas taikyti tik XX amžiuje, kai tapo prieinami galingi kompiuteriai bei jų gebėjimas apdoroti informacijos kiekius. Buvo sukurti algoritmai, galintys reaguoti į komandas: „Jei yra x, tuomet y..“

Jeigu Christopherio knygoje būtų pagrindinis personažas, juo neabejotinai taptų vengrų kilmės programuotojas Thomas Peterffy, kuris į JAV emigravo būdamas dvidešimties, galiausiai tapo vienu turtingiausiu šalies žmogumi. Petterffy vienas pirmųjų ėmė taikyti racionalizuotą ir automatizuotą požiūrį į prekybą akcijomis viešojoje biržoje.

Thomas sukūrė algoritmą, pasveriantį daugybę vertybinių popierių faktorių, ko pasekoje kompiuteris nupirkdavo arba parduodavo akcijas aptikęs neatitikimus rinkoje. Iš pradžių jo programinė įranga veikdavo tik sujungus jo kompiuterį su NASDAQ prekybos terminalu. Vėliau teko priverstinai laidus atjungti, tad Thomas sukūrė „protingesnį“ algoritmą.

Šiandien algoritmais paremta intensyvi prekyba dominuoja Volstryto finansinėse institucijose. Inžinieriai sukūrė kompiuterių sistemas, galinčias „skaityti“ finansines naujienas, priimti sprendimus pagal teksto interpretacijas. Investuotojai įnešė milijardus dolerių, jog būtų kasami grioviai bei sprogdinami kalnynai vien dėl šviesolaidinio kabelio tarp prekybos tinklų nutiesimo. Esą tai padeda greičiau priimti sprendimus – pirkti ar parduoti.

[quote]IX amžiuje persų matematikas Abu Abdullah Muhammad al-Khwarizmi savo matematikos veikaluose aprašė algoritmų sąvoką. Tačiau jų naudojimas pradėtas taikyti tik XX amžiuje, kai tapo prieinami galingi kompiuteriai bei jų gebėjimas apdoroti informacijos kiekius. Buvo sukurti algoritmai, galintys reaguoti į komandas: “Jei yra x, tuomet y..”[/quote]

Tokių sistemų kūrimui Volstrytas samdė daugybę inžinierių, fizikų, statistikų ir programuotojų, kurie per pastaruosius keletą dešimtmečių stipriai praturtėjo uždirbdami didžiules premijas. Bet kuriuo atveju tai daug geriau, negu užsirakinti universiteto laboratorijoje ir ten nuobodžiauti.

Algoritmai šiandien ir rytoj

2008-iais metais sprogo ekonomikos burbulas, iš dalies todėl, jog prekybos algoritmai veikė netiksliai ir jie nebuvo prižiūrimi tinkamai. To pasekoje talentingti fizikai ir inžinieriai neteko darbo, tačiau tai privertė juos permąstyti savo vietą darbo rinkoje. Supratę, jog algoritmai netrukus išplis visose srityse, jie ėmė skverbtis į kitus veiklos sektorius.

Žinoma, jog Silicio slėnyje įsukūrusios bendrovės plačiai taiko algoritmų veikimo modelį. „Zynga“ sukūrė algoritmą, kuris sugeba įtikinti vartotoją ilgiau žaisti jų kuriamus žaidimus (ir tuo pačiu pirkti kreditus, kurie reikalingi lygmeniui padidinti). Puikiai žinoma apie „Facebook“ sukurtą „EdgeRank“ algoritmą, kuris kruopščiai filtruoja vartotojui aktualią informaciją – ji pateikiama pačiame naujienų srauto (angl. newsfeed) viršuje.

Tačiau ne tik IT bendrovės naudojasi algoritmų teikiama nauda. Knygos autorius mini algoritmus, sugebančius atpažinti filmus, kurių laukia sėkmė. Šie algoritmai gali nurodyti net kiek grynųjų įplaukų uždirbs kino studijos. Kompiuteriai gali tiksliau nustatyti vėžio auglį už gydytojus, kurie uždirba 300 tūkst. dolerių per metus. Kiti algoritmai gali redaguoti teisinius dokumentus pigiau už Indijos teisininkus, kuriems ši veikla pavesta (angl. outsourcing).

Steineris teigia, jog algoritmai galiausiai ims kontroliuoti mūsų gyvenimus: „Jie galės apibūdinti net būsimą sutuoktinę ir sutuoktinį.“ Nesiginčysiu, jog algoritmai iš tiesų tampa vis svarbesni, tačiau autorius įžvelgia tik tamsiąją pusę. Jis nekalba apie ūkininkus, kuriems algoritmai padeda nustatyti derliaus sėkmingumą. Jis nekalba apie taksistus, kuriems „Uber“ rezervavimo sistema padėjo uždirbti daugiau pinigų negu kada nors anksčiau.

Daugeliu atžvilgiu, algoritmai padėjo sukurti naujų darbo vietų arba stipriai pagerino esamas darbo vietas. Vartotojai taip pat gauna iš to naudos. Vietoj to, Christopheris Steineris piešia juodus scenarijus ir pranašauja visuotinį nedarbą. Knygą vertinu keturiais balais iš penkių. Tikrai rekomenduoju paskaityti!

[source]Šaltinis: JAV verslo leidinio „Bloomberg BusinessWeek“ straipsnis „Knygos apžvalga: „Automatizuokite tai“, autorius – Christopher Steineris“ (angl. „Book Review: ‘Automate This’, by Christopher Steiner“) (2012 m. rugsėjo 6 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]
Žymos

Apie autorių

Ashlee Vance

Autorius yra straipsnių apie IT rinką rašytojas, dirbantis "Bloomberg Businessweek" bendrovėje, Palo Alto mieste, Kalifornijoje.

Rašyti komentarą

Komentuoti čia