Sėkmingos įmonės

Keturių internetinių projektų sėkmės istorijos

//wikipedia.org
"Firefox", "Gmail", "Flickr", "Blogger" sėkmės istorijos

Nemažą mūsų skaitytojų dalį sudaro jauni ir entuziastingi studentai, dažniausiai besidomintys IT bei internetiniu verslais.

Šįsyk nusprendėme pateikti keturių gana žinomų vardų internete sėkmės istorijas, t.y. interneto naršyklė „Firefox“, el. pašto paslauga „Gmail“, nuotraukų dalinimosi paslauga „Flickr“ bei tinklaraščio paslauga „Blogger“.

Visos šios istorijos turi kažką bendro, kas būdinga šių laikų verslui. Jaunieji skaitytojai turi išmokti tai pastebėti ir taikyti savo veikloje. Jei mokytis, tai tik iš geriausių!

[post_blocks]

„Firefox“ sėkmės istorija

„Firefox“ išsivystė iš „Mozilla“ projekto – atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjų. Vienas iš Firefox įkūrėjų, Bleikas Rosas, pradėjo kurti šią naršyklę kai jam tebuvo 14 metų.

Jis sako: „Kiekvienas galėjo prisijungti prie „Firefox“ kūrimo, kadangi tai buvo atvirojo kodo programa. Aš padėjau taisyti klaidas, taigi „Mozilla“ mane pakvietė vieną vasarą į Kaliforniją.“

Tiesa, tuo metu (2000 m.) „Netscape“ išgyveno sunkius laikus. Jie kontroliavo tik ~5% interneto naršyklių rinkos. Padėtį blogino AOL vadovų reikalavimas naršyklę kurti kuo patraukliau komercine prasme. AOL, kuri 1998 m. nusipirko „Netscape“ už 4 mlrd., norėjo investicinės grąžos.

Iš pradžių „Firefox“ kūrė tik trys ar keturi žmonės, kurie visuomet ginčijosi su „Netscape“ vadovų priimtais sprendimais. Tarkim, kuriant „Netscape“ naršyklę buvo norėta sukurti reklamų blokuotoją (angl. pop-up blocker).

Tai būtų buvusi pirmoji naršyklė su tokia funkcija, bet šio privalumo buvo atsisakyta vien dėlto, jog bendrovės portale buvo reklamų su iššokančiais langais (angl. pop-up ads). Taip ir gimė idėja kurti naują naršyklę, skirtą vartotojui, ne AOL akcininkų kišenėms.

Pavadinimas ir rinkodara „iš lūpų į lūpas“

2002 m. rugsėjo 23 d. buvo išleista pirmoji naršyklės „Pheonix“ versija. Toks buvo pirmasis naršyklės pavadinimas, bet kilo ginčų su „Pheonix Technologies“ bendrove, kuri apskundė „Mozilla“ dėl prekės ženklo pažeidimo. Mat ši bendrovė taip pat kūrė naršyklę. 2003 m. kovo 17 d. pavadinimas buvo pakeistas į „Firebird“, o beveik dar po metų, 2004 m. vasario 9 d., į dabartinį – „Firefox“.

[quote align=“right“ author=“Bleikas Rosas“]Tinklaraštininkai buvo mūsų sėkmės priežastis. Galbūt atrodo, jog jie netinkama auditorija informuoti apie savo produktus (ypatingai kai produktas skirtas plačiajai auditorijai), bet jie labai įtakingi tradicinėje žiniasklaidoje.[/quote]

„Firefox“ yra produktas, kurio sėkmė priklausė nuo pačio produkto. Jau nuo pat pradžių „Firefox“ buvo visuomenės akiratyje dėl savo ypatingo greičio, saugumo, patikimumo.

Ši naršyklė buvo kažkas naujo su naujomis neregėtomis funkcijomis – skydelių kūrimas (angl. tab), kai viename lange gali įsijungti 2, 3 ar net 10 naujų puslapių; reklamos blokuotoju (angl. pop-up blocker), kuris palengvino gyvenimą daugybei žmonių (taip pat ir man).

„Ugnine lape“ labai domėjosi ankstyvieji tinklaraštininkai, kurie ir atliko didžiulį vaidmenį reklamuojant šį produktą. Bleikas Rosas teigia:

„Tinklaraštininkai buvo mūsų sėkmės priežastis. Galbūt atrodo, jog jie netinkama auditorija informuoti apie savo produktus (ypatingai kai produktas skirtas plačiajai auditorijai), bet jie labai įtakingi tradicinėje žiniasklaidoje. Kai apie mus pradėjo rašyti įžymūs tinklaraštininkai, tuoj pat „Firefox“ vardas ėmė rodytis garsiuose žurnaluose – „Computer World“, „PC World“ – o taip pat ir laikraščiuose, tarkim, „New York Times“.

2004 m. buvo sukurta „Platink „Firefox“ (angl. „Spread Firefox“) svetainė, kuriame buvo galima lengvai ir patogiai rekomenduoti draugui išbandyti naršyklę. Naršyklės kūrėjai pripažįsta, jog „iš lūpų į lūpas“ sklindanti informacija nulėmė naršyklės sėkmę.

Naršyklė „Firefox“ dabar yra laikoma pačia perspektyviausia programine įranga pasaulyje, kuri sugeba konkuruoti net su „Microsoft“. Tiesą pasakius, „Firefox“ pradėjus populiarėti, „Microsoft“ vadovai vėl surinko IE programuotojų komandą, kad ši atnaujintų naršyklę.

Apie autorių

Kristina Vičiūtė

2 komentarai

Komentuoti čia

  • Is kur jus isvertetete sita straipsni? Straipsnis neva parasytas 2011m. o svieziausi straipsnio faktai uzsibaigia ties 2004m. Gal Gmail nuo 2004m niekas nesikeite, ar kaip? Apie ta pati Flickr nebera ka ir rasyti, keleta metu zemyn einantis projektas, kuri Yahoo seniai jau yra pardave. Blogger yra 7 vietoje pagal lankomuma ir t.t.

  • Gnu, tekstų šaltinis yra nurodomas kiekvieno straipsnio pabaigoje. Cituoju: Šaltinis: Džesikos Livingston knyga „Įkūrėjai iš arčiau: internetinių verslų sėkmės istorijos“ (angl. „Founders at work: stories of startups’ early days) (2008 m. rugsėjis).