Verslininkų sėkmės istorijos

Kas yra turtingiausias žmogus visų laikų istorijoje?

Palyginti praeityje gyvenusių asmenybių bei šios dienos verslininkų turtus nėra lengva. Na, bet mes pabandėme ir gavome tikrai įdomius rezultatus.

Palyginti praeityje gyvenusių asmenybių bei šios dienos verslininkų turtus nėra lengva. Nėra visuotinio ekvivalento, kurio pagalba galėtume konvertuoti Romos imperijos cisterijas ar XVII amžiaus pesus į šiandienos dolerius. Taigi, negalime tiksliai įvertinti ir perkamosios galios tuomet bei dabar.

Kaip palyginti praeities ir dabarties turčius?

Beje, ką reiškia „tolygi perkamoji galia“? Teoriškai tai, jog vienas žmogus gali įsigyti tam tikrą daiktą už X cistersijų, kas būtų tolygu įsigyti toms prekėms šiandien už Y dolerių. Tačiau keitėsi ne tik valiutos, bet ir patys produktai (Romėnų laikais DVD grotuvų nebuvo). Tokiu atveju reikėtų taip pat objektyviai įvertinti ir tikrąją produktų bei paslaugų vertę.

[quote]Su savo turimomis pajamomis, Endriu Kernedžis galėjo išlaikyti didžiulę darbo jėgą – 48 tūkst. žmonių – nepakenkiant savo valdomam turtui, t.y. vien tik iš asmeninių pajamų. Atkreipkite dėmesį, kad šiuose skaičiavimuose mes nepaliečiame turtingųjų valdomo turto, o tik asmenines pajamas.[/quote]

Paslaugos tuomet buvo pigios (nes atlyginimai buvo maži). Šiais laikais, paslaugos pasiturinčiose šalyse yra brangios. Visiškai atvirkščiai būtų su duona ar alyvuogių aliejumi. Tad, kaip palyginti savo laikmečio turtingųjų perkamąją galią? Įvertinus istorinį kontekstą ir ekonominius rodiklius mums atrodo, jog reikėtų matuoti gebėjimą įgyti to laikmečio ir vietos žmogiškuosius išteklius.

Tam tikra prasme, gebėjimas įgyti darbo jėgos yra universalus kriterijus, pagal kurį galime matuoti žmogaus turtą. Prieš daugiau nei 200 metų Adamas Smitas rašė: „[Žmogus] yra turtingas arba vargšas pagal tai, kokį kiekį darbo jėgos šis gali išlaikyti.“ Negalime nepritarti, todėl šį standartą ir pasirinkome.

Turtingiausi Romos imperijos vyrai

Geriausia vieta pradėti šį tyrimą yra senovės Roma, kadangi istoriniai šaltiniai rodo ten gyvenus labai turtingus individus – bent jau tris. Marko Licinijaus Kraso turtas 50 m. pr. Kr. buvo vertinamas 200 mln. cistersijų, imperatoriaus Oktaviano Augusto 14 metais buvo vertinamas 250 mln. cistersijų, o Marko Antonijaus Palaso 52-iais metais – 300 mln. cistersijų.

Kaip pavyzdį paimkime Marką Krasą, kuris iki šiol asocijuojamas su ekstravagantiška prabanga ir nedideliu pasipūtimu. Su 200 mln. cistersijų ir 6 proc. vidutine metine palūkanų norma (kuri buvo laikoma „normalia“ Romėnų „aukso amžiuje“), Kraso metinės pajamos galėjo būti apie 12 mln. cistersijų.

Tuo metu vidutinės Romos piliečių pajamos buvo 380 cistersijų per metus. Po nedidelių apskaičiavimų galime daryti prielaidą, jog Kraso pajamos buvo tolygios 32 tūkst. romiečių pajamoms – grupelei, kuri būtų užpildžiusi pusę Koliziejaus.

Kas turtingesnis – Markas Krasas ar Džonas Rokfeleris?

Nusikelkime į mums artimesnius laikus ir pritaikykime tokią pačią logiką trims JAV verslo magnatams: Endriu Kernedžiui, Džonui D. Rokfeleriui bei Bilui Geitsui.

Pirmojo turtas savo viršūnę pasiekė 1901-iais, kai jis įsigijo plieno milžinę „U. S. Steel“. Jo turimų akcijų vertė buvo 225 mln. JAV dolerių. Pritaikius 6 proc. grąžą ir BVP tenkantį vienam gyventojui Jungtinėse Valstijose (1901-ųjų kainomis) matome, jog Kernedžio pajamos viršija Kraso pajamas.

[quote]Tam tikra prasme, gebėjimas įgyti darbo jėgos yra universalus kriterijus, pagal kurį galime matuoti žmogaus turtą. Prieš daugiau nei 200 metų Adamas Smitas rašė: “[Žmogus] yra turtingas arba vargšas pagal tai, kokį kiekį darbo jėgos šis gali išlaikyti.” Negalime nepritarti, todėl šį standartą ir pasirinkome.[/quote]

Su savo turimomis pajamomis, Endriu Kernedžis galėjo išlaikyti didžiulę darbo jėgą – 48 tūkst. žmonių – nepakenkiant savo valdomam turtui, t.y. vien tik iš asmeninių pajamų. Atkreipkite dėmesį, kad šiuose skaičiavimuose mes nepaliečiame turtingųjų valdomo turto, o tik asmenines pajamas.

Džono Rokfelerio turtas 1937-iais metais buvo 1,4 mlrd. JAV dolerių ir paėmus visus nurodytus kriterijus matome, jog Rokfeleris galėjo išlaikyti 116 tūkst. darbuotojų. Kitaip tariant, Rokfeleris buvo beveik keturis kartus turtingesnis už Krasą ir daugiau nei dvigubai turtingesnis už Kernegį. Jo pasamdyti žmonės lengvai užpildytų Pasadenos stadioną ir dar keletas turėtų likti už vartų.

Apie autorių

Paulius Vitkus

Verslo edukacijos portalo "Verslas.in" įkūrėjas.