Asmeninis tobulėjimas

Kas yra genialumas?

Išrinktųjų grupelės kilmė, talentai, savybės ir rezultatai

Talento paveldėjimo teorija

Daugelis pritaria talento paveldėjimo teorijai. Jos šalininkai teigia, kad genialumas paveldimas iš kartos į kartą ir kaupiasi tarsi kažkokia paslaptinga energija. Reikia pasakyti, jog nemaža faktų tarsi patvirtina šią idėją.

Johano Sebastiano Bacho genealoginiame medyje penkiasdešimt šeši muzikantai, dvidešimt iš jų – labai garsūs. Šveicarų matematikų Bernulių giminėje per du amžius pagarsėjo 14 žymių matematikų.

[post_blocks]

Tiesa, šiuos faktus paneigia priešingi faktai. Pavyzdžiui, genijai, kilę iš paprastų žmonių šeimų, kur mažiausiai trijose keturiose ankstesnėse kartose nebuvo įžymių asmenybių.

„Genijaus patologiškumo“ teorija atsakomybę už retą reiškinį suverčia atsitiktinimui, dėl kurio kaltės vienas ar kitas išrinktasis gaunąs valdyti „pažeistą reikiama kryptimi“ organizmą.

Pagal šią teoriją atsirasti genijui labai padeda psichikos sutrikimai. Pavyzdžiui, Getė ir Baironas tas būsenas, kai jie atsiduodavo poetinei kūrybai, lygino su lunatikų sapnais.

Maniakiškas susijaudinimas

Pasak italų psichiatro Lombrozo, genijų karštligiška būsena kuriant panaši į maniakišką susijaudinimą. Įprasti genijaus bruožai: egocentrizmas, aukšta savigarba, veiksmų nuoseklumas, sąžinės graužaties nejautimas, pasiaukojimas vienai idėjai, išdidumas.

Kai kurie patologinės genialumo teorijos šalininkai svariausiu dalyku laikė smegenų fizinių parametrų nukrypimus nuo normos. Jie svėrė smegenis, matavo jų tūrį, skaičiavo pusrutulių žievės vingius.

Deja, po ne vieno pagarsėjusio konfūzo su genijaus smegenimis, kurios svėrė gerokai mažiau negu vidutinė norma, ši kryptis mokslininkus nustojo dominti.

Dar vienas genialumo teorijos kūrėjas prancūzų filosofas Helvecijus savo garsiajame traktate „Apie protą“ teigė, kad talentas ir jo aukščiausioji forma – genialumas – jokiu būdu nepriklauso nuo paveldimumo: žmogus tampa tokiu, kokį jį išauklėja ir išmoko gyvenimas visuomenėje.

[quote]Pasak italų psichiatro Lombrozo, genijų karštligiška būsena kuriant panaši į maniakišką susijaudinimą. Įprasti genijaus bruožai: egocentrizmas, aukšta savigarba, veiksmų nuoseklumas, sąžinės graužaties nejautimas, pasiaukojimas vienai idėjai, išdidumas.[/quote]

Helvecijaus teorija buvo ryškiai antiaristokratinė. Anot jos, visi žmonės savo ugdymui, prusinimui turi lygius protinius pradmenis, tokias pat paveldėtas galimybes kaip ir „grynakraujės“ tituluotų asmenų atžalos.

Šita idėja Europoje labai išpopuliarėjo, nes buvo neabejotinai pažangi, atitiko pažangias ano meto pažiūras, buvo nukreipta prieš feodalinę luominę nelygybę ir įkūnijo kylančios buržuazijos intelekto potroškius ir užmojus.

Gabumai, talentas ir genialumas

Pastaraisiais metais genialumo teorija sudomino mokslininkus, tarp kitų dalykų ir prireikus tyrinėti įvairias protinio darbo problemas, bandant pritaikyti elektronines skaičiavimo mašinas kūrybinių uždavinių sprendimui, kai buvo kuriamas dirbtinis intelektas. Juk genijus, tariant šiuolaikinio mokslo kalba, yra modelis žmogaus gebėjimams tyrinėti.

Tačiau reikia prisipažinti, jog ir kibernetiniai tyrimai ne ką daugiau mums padėjo suprasti genialumą. Todėl naudingiau pažvelgti į pačių genijų mintis ir į autoritetingiausius kūrybos tyrinėtojų samprotavimus.

Žymos

Apie autorių

Viktoras Pekelis (svečias)