Priklausomybės sukūrimas
Rusų ekonomistas Antonas Suvorovas (Anton Suvorov) sukūrė ekonometrijos modelį, pavadinimu „viršininkas-pavaldinys“. Galvokite apie viršininką kaip apie žmogų, kuris turi suteikti kažkam motyvacijos: darbdavys, mokytojas, tėvas. Tuo tarpu apie pavaldinį galvokite kaip apie žmogų, kuris bus motyvuojamas: darbuotojas, mokinys, vaikas.
Viršininkas, tarkim, tėvas, pasiūlo savo vaikui piniginį atlygį už tai, kad jis nuneš ryte šiukšles. Tokiu būdu tėvas siunčia žinią vaikui, kad šis darbas yra nemalonus, todėl ir turi būti atlyginamas. Jeigu pasiūlysi per mažą atlygį, tai vaikas šiukšlių neneš, o jei didelį – tai tą padarys, tačiau sekantį sykį vėl prašys tokio pat atlygio.
[post_blocks]Kitaip tariant, atlygiai sukuria priklausomybę. Kartą gavę iš to naudą, jos norėsime ir sekantį sykį. Kelio atgal nebėra. Vėliau ši nauda pasidaro rutinišku uždarbiu ir pavaldinys, šiuo atveju vaikas, ims prašyti premijos. Nors pavyzdys ne pats geriausias, tačiau realus.
Trumparegiškas mąstymas
Dažnai greitas ir koncentruotas mąstymas mus gelbėja. Jei dega pastatas, jūs nedelsiant ieškosite avarinio išėjimo, užuot galvoję apie tai, kaip sekantį sykį išvengti gaisro. Bet mažiau dramatiškose situacijose, toks konkretus ir trumparegiškas mąstymas gali padaryti labai didžiulę žalą ilgalaikėje perspektyvoje.
Prisiminkite anksčiau minėtus pavyzdžius. Neetiškas elgesys, priklausomybės sukūrimas – abu jie turi keletą bendrumų: trumpalaikę naudą ir ilgalaikę žalą. Priklausantys nuo narkotikų nori trumpalaikės palaimos, tačiau vėliau juos apima depresija. Pergalė sukčiaujant suteiks džiugesį atsiimant prizą, bet kai paaiškės apie sukčiavimą, džiaugsmas virs dar didesniu liūdesiu.
[quote align=“right“]Negalime motyvuoti save pagal tai, kaip atrodysime prieš kitus, kaip mūsų rezultatus vertins kiti – tai lydės į gerus rezultatus dabar, bet prastus ateityje.[/quote]Pagalvokite apie didžiules korporacijas, gyvuojančias jau ne vieną dešimtį. Viskas, ko jos nori – tai kad sekantys ketvirčio rezultatai būtų ūgtelėję. Kompanijos valdyba visą dėmesį sukoncentruoja į ateinančią ataskaitą, jog ši neapviltų investuotojų ir žiniasklaidos.
Tačiau susikoncentravę į tokį trumparegišką mąstymą, jie praleidžia esminius dalykus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali nulemti kompanijos žūtį. Dažnai šios trumparegiškos kompanijos ignoruoja investavimą į inovacijas ir tyrimus. Tuo tarpu ilgai gyvuojančios bendrovės nepamiršta investuoti į tai, kas per artimiausius metus galbūt neduos jokios naudos, tačiau daug vėliau gali tapti naujo augimo pamatu.
Negalime motyvuoti save pagal tai, kaip atrodysime prieš kitus, kaip mūsų rezultatus vertins kiti – tai lydės į gerus rezultatus dabar, bet prastus ateityje. Užuot tai darę, verta save motyvuoti pačiu procesu, mokymosi džiaugsmu.
