Asmeninis tobulėjimas

Kas mus motyvuoja?

Kas iš tiesų mus kiekvieną rytą verčia keltis iš lovos?

Negauname to, ko norime

Žinoma, žmonės visų pirma turi užpildyti savo bazinius poreikius: maistas, pastogė, keletas drabužių. Jei darbdavys paskirsto atlyginimą ne pagal nuopelnus, jūs jaučiatės apgauti – motyvacija stipriai nukrenta. Atlyginimas yra svarbu. Visada bus.

Bet vos tik išpildome savo bazinius poreikius, jie mūsų nebemotyvuoja. Sistemos, kurios baudžia už blogą ir atlygina už gerą gali nuvesti į trumpalaikį mąstymą, sukčiavimą darbe ir nuobodų darbą. Kūrybos nebelieka, įsivyrauja rūtina. Tai keista (yra išimčių), tačiau taip yra. Biologiniai ir socialiniai poreikiai mums duoda mažiau to, ko norime ir daugiau to, ko nenorime.

[post_blocks]

Iš pradžių aptarkime keturis dalykus, kurių norime daugiau, tačiau esant biologinei ir socialinei motyvacijai, gauname mažiau.

Proceso džiaugsmas

Vieną svarbiausių motyvacijos tyrimų atliko psichologai Markas Leperis (Mark Lepper) ir Deividas Grynas (David Greene). Tyrimas atliktas su pradinių klasių moksleiviais, kurie savo laisvą laiką praleido piešdami.

Moksleiviai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė tikėjosi gauti apdovanojimą (angl. expected-award). Jiems buvo siūloma piešti mainais už tai suteikiant specialų piešėjo ženkliuką su moksleivio vardu. Antroji grupė nesitikėjo gauti apdovanojimo, bet po piešimo gavo (angl. unexpected-award). Trečiąjai grupei nebuvo žadėtas nei apdovanojimas, nei jis duotas (angl. no-awards).

Po dviejų savaičių mokytojas moksleiviams siūlė dar kartą atlikti piešimo pratimą. Antroji ir trečioji moksleivių grupė piešė su tokiu pat užsidegimu kaip ir pirmą kartą, tuo tarpu pirmosios, apdovanojimą gavusios grupės, entuziazmas išblėso, kadangi mokytojas nesiūlė jokio atlygio.

[quote align=“right“]Jei darbdavys paskirsto atlyginimą ne pagal nuopelnus, jūs jaučiatės apgauti – motyvacija stipriai nukrenta. Atlyginimas yra svarbu. Visada bus.[/quote]

Tačiau nereikia manyti, jog vienkartinis apdovanojimas neduoda motyvacijos. Antra grupė, kuri nesitikėjo gauti apdovanojimo, bet gavo, vėliau buvo ganėtinai entuziastingi. Tik nuolatiniai apdovanojimai – jei padarysi tai, gausi tai – turėjo neigiamą efektą. Nuolatinis naudos siekis (šiuo atveju, apdovanojimas) atima iš žmogaus autonomiją, veiksmų laisvę. Mes tampame naudos vergais – o tai mus ir demotyvuoja.

Vairuoti automobilį visuomet sekasi geriau, kai darai tai savo noru, o ne iš pareigos kažką nuvežti iš taško A į tašką B. Kai vairuojame automobilį savo malonumui, mes tai darome geriau, nes interpretuojame tai kaip laisvalaikį, kaip žaidimą. Tačiau jei mūsų darbas vairuoti automobilį, tai interpretuojame tai kaip darbą ir prarandame proceso džiaugsmą.