Asmeninis tobulėjimas

Kas mus motyvuoja?

Kas iš tiesų mus kiekvieną rytą verčia keltis iš lovos?

1949 metais, Viskonsino universiteto psichologijos profesorius Haris Harlojus (Harry Harlow) kartu su keletu kolegų tyrė aštuonias beždžiones. Jie norėjo išsiaiškinti, kaip greitai beždžionės geba mokytis. Joms buvo pateiktas paprastas įrenginys, kurį reikia atkabinti ir vėl sudėlioti.

Nors atrodė, kad toks galvosūkis beždžionėms bus sunkiai įveikiamas, atsitiko kai kas keisto. Beždžionėlės staigiai ėmė žaisti su minėtu įrenginiu ir daugeliu atvejų joms pavykdavo pakelti dangtelį. Keista, nes beždžionėlėms nebuvo pasiūlytas jos motyvuojantis atlygis: maistas, įvertinimas plojimais ar pan.

[post_blocks]

Mokslininkai žinojo, kad žmones ir kai kuriuos gyvūnus motyvuoja du pagrindiniai veiksniai: biologiniai veiksniai (troškulio numalšinimas, alkis, seksualinis patenkinimas, šilumos poreikis) ir socialiniai veiksniai (bausmės už blogą elgesį ir įvertinimas už gerą). Keista, tačiau kai beždžionėlėms buvo pasiūlomoma viena iš šių motyvacijų, jų rezultatai ne tik nepagerėjo, bet pablogėjo.

Tuomet Harlojus pateikė savo išvadą: „Egzistuoja trečia motyvacija, kurią pavadinčiau pačios užduoties atlikimu. Beždžionėlės sprendė galvosūkį, nes joms buvo įdomus pats galvosūkis, pati užduotis. Džiaugsmas sprendžiant pačią problemą, o ne atpildas ją išsprendus ir buvo didžiausias atlygis beždžionėlei“.

Trumpa motyvacijos istorija

Prieš daugybę tūkstančių metų, sakykime, 50 tūkst. metų, žmonės nedarė nieko, kas trukdė vieninteliam jų tikslui – žmonės bandė išgyventi. Jie ieškojo maisto ir medžiojo žvėris, gynėsi nuo priešų, o kartais juos ir puldavo. Ši motyvacija buvo tokia stipri, kad pirmykščiams žmonėms ji tikrai padėdavo.

[quote align=“right“]Darbuotojams buvo atlyginama už gerą ir baudžiama už blogą darbą, pravaikštą. Žmonės racionaliai prisitaikė prie tokios sistemos. Ir dabar daugelis sistemų veikia pagal šį modelį, ypač kalbant apie silpnos ekonomikos šalis, kurios varomoji jėga – pigi darbo jėga.[/quote]

Visuomenei sudėtingėjant ir vienijantis į gentis, tautas ar kitokias grupeles, biologiniai poreikiai nustojo tapę tokie motyvuojantys. Žmonės dabar tapo saugūs ir negyveno nuolatinėje baimėje. Be jokios abejonės, žmonės visuomet privalės tenkinti biologinius poreikius, bet atsiradus socialinei sistemai atsirado socialiniai poreikiai.

Pasirodo, jog mes turime ir antrą didžiulę motyvaciją: poreikio išvengti bausmių už blogą darbą ir gauti įvertinimą, pripažinimą atliekant gerus darbus. Būtent ši motyvacija per paskutinius du šimtmetčius padėjo mums suklestėti ekonomiškai. Daugelis puikių naujovių, kaip elektros lemputė ar garo mašina, atrastos galvojant ne apie maistą, o apie pripažinimą, norą palikti pėdsaką istorijoje.

Darbuotojams buvo atlyginama už gerą ir baudžiama už blogą darbą, pravaikštą. Žmonės racionaliai prisitaikė prie tokios sistemos. Ilga laiką sistema veikė pagal šią pamatinę prielaidą: atlyginti už gerą, bausti už blogą. Ir dabar daugelis sistemų veikia pagal šį modelį, ypač kalbant apie silpnos ekonomikos šalis, kurios varomoji jėga – pigi darbo jėga.

Tačiau stipriose šalyse situacija pasikeitė iš esmės. Darbuotojams nebeužtenka atlygio ir premijų už gerai atliktą darbą. Žmonės nori jaustis laisvi (lankstus grafikas, laisva apranga), dirbti puikioje aplinkoje (humoro jausmą turintis vadovas, ambicingi kolegos). Šie keli norai yra daug labiau motyvuojantys negu mums įprasti.

Apie autorių

Kristina Vičiūtė

3 komentarai

Komentuoti čia

  • Motyvacija yra išgalvota sąvoka, kuri naudojama, kaip pasiteisinimas prieš save ir aplinką dėl savo neveiksnumo: neturiu motyvacijos mokytis, dirbti, stengtis ir t.t. Viskas supaprastėja, kai panaikiname šią sąvoką iš savo mąstysenos. Mes darome tik tai, kas mums yra SVARBU. Viskas, daugiau jokių filosofinių trydaliojimų. Iš to seka: jei aš sėdžiu ant sofos su pūsle alaus ir žiūriu krepšinį augindamas pilvą ir keikdamas visus aplinkui – tai man yra SVARBIAU, nei sportuoti, skaityti, mokytis, kurti verslą ar pan. Nėra tokio dalyko kaip motyvacija. Arba tau SVARBU ir tu tą DARAI, arba tau NESVARBU ir tu NEDARAI. Todėl mes DAROME tai, kas mums SVARBU. Visada, be išimties.

  • Mindaugai, taip pat yra ivairios baiges, patirties stoka, galbut kazkokios kliutys:) Kiekvienas zmogus skirtingas ir ne kiekvienas sugeba susidoroti su tam tikromis problemomis ar issukiais, taip taip kategoriskai as neteigciau:)

  • Mindaugai, nesuprantu ko čia pariniesi. SVARBU – žodis lietuviškas. Motyvacija – tarptautinis. Mano supratimu jie reiškia tą patį. „neturiu motyvacijos mokytis, dirbti, stengtis ir t.t.“ galima pasakyti kitaip, naudojant tavo lietuvišką terminą „man nesvarbu mokytis, dirbti,stengtis ir t.t.“

    Kitų žmonių motyvavimas, tai veiksmai siekiant sukurti situaciją, kad jiems taptų svarbu mokytis, dirbti, stengtis.