Kaip pabrėžė Collinsas ir Porrasas, kompanijų su aiškia vizija ypatumas ir yra tai, kad jos pasižymi ne viena kuria nros iš minėtų charakteristikų, bet abiem iš karto! Sėkmės raktas ir yra būtent atrasti teisingą balansą ir papildomumą būtinybių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringos. Ar tai lengvai pasiekiama? Tikrai ne. Ar tai neįmanoma? Tikrai nėra neįmanoma. Yra daug sėkmingų kompanijų, kurios gali tai įrodyti.
Galime stebėtis, kaip tos kompanijos sugeba suderinti skirtingus tikslus. Nėra paprasto atsakymo ir vieno būdo, kaip tą padaryti. Vietoj jo Collinsas ir Porrasas aptaria metodus, kurie pasiteisino kai kuriose iš tų kompanijų, tokius kaip labai simbolinių kultūrų sukūrimas. Galų gale kiekviena kompanija turi surasti savo būdą, kaip suderinti skirtingus tikslus, kurie iškiltų prireikus priimti sprendimus.
Būtų daug lengviau, jeigu kompanija turėtų tik vieną sprendimų priėmimo kriterijų, pavyzdžiui, pelną. Tačiau toks paprastumas, be to, kad jis nuskurdina sprendimų priėmimo procesą, taip pat nuskurdintų ir kompanijos tikslą, o kartu ir žmonių atsidavimą įmonei (tai nulemtų prastesnius įmonės rezultatus).
Prieš baigiant šį straipsnį, pateiksime keletą apibrėžimų ir pagrindinių taisyklių, kurių reikia laikytis sprendžiant kompanijos tikslų balanso ir jų papildomumo klausimą. Mes ypač akcentuosime tai, ką vadiname organizacijos tikslu, ir tai, kaip tas tikslas yra sisteminamas. Taigi, pereikime prie organizacinio tikslo.
Organizacinis tikslas
Kaip matėme, vienas didžiausių vadybos iššūkių – surasti teisingą balansą tarp įvairių kompanijos tikslų ir garantuoti jų papildomumą. Nuo šiol kalbėsime apie „tikslą“ vienaskaita, turėdami galvoje daugialypius kompanijos tikslus. Tiksliau sakant, kalbėdami apie kompanijos tikslą, turėsime galvoje balanso tarp įvairių kompanijos tikslų ir jų papildomumo santykį.
Tai darysime siekdami pabrėžti faktą, kad organizacijos tikslai nėra atskiri ir nesusieti, bet sudaro darnią visumą. Todėl organizacijos tikslas yra ne keleto nesusijusių tikslų, kurių reikia siekti individualiai (dalijant pastangas jiems pasiekti), suma, o plati ir sudėtinga visuma, kurią sudaro vienas kitą įvairiausiais būdais papildančių ir sustiprinančių tikslų įvairovė.
Nusakius tikslo sampratą, dabar galime apibrėžti organizaciją kaip grupę žmonių, kurių veiksmai yra koordinuoti bendram tikslui pasiekti. Šiam apibrėžimui būtini du esminiai ir neatskiriami vienas nuo kito elementai.
Pirma, bet kurioje organizacijoje veikla yra koordinuojama; tai ir skiria tikrą organizaciją nuo paprastos žmonių grupės. Miesto gyventojai yra žmonių grupė; jie nėra organizacija. Antra, organizacijos nariai turi bendrą tikslą. Šimtas žmonių, dirbančių fabrike, nėra organizacija. Nors jie gali turėti panašių tikslų, kol jų nevienijas bendras tikslas, jie, kalbant iš esmės, nėra organizacija.
Formaliai kalbant, kompanijos nariai – tai žmonės, kurie dirba ir yra susaistyti darbo santykiais, pagrįstais darbo už pinigus mainais. Kad žmogus būtų iš tikrųjų – ne tik formaliai – organizacijos narys, reikia kažko daugiau, ne vien tik sutarties saistomo ryšio. Organizacijos narys yra asmuo, kuris, be įvairių asmeninių motyvų ir intencijų, verčiančių jį priklausyti kompanijai, dar turi turėti ir bendrą tikslą.
Mano nuomone, daugelis kompanijų susikoncentravo ties tikslų, uždavinių ir veiklos koordinavimu, užmiršdamos tuo pat metu savo nariams suformuluoti bendrą tikslą. Kitaip tariant, jos dėjo didžiules pastangas užtikrindamos, kad kiekvienas asmuo žinotų, ką jis turi atlikti ir netgi kaip tai atlikti; tačiau, neskaitant keleto išimčių, jos retai leido savo darbuotojams suprasti, dėl ko jie tai daro.
